Kiek tėvai išleidžia vaikų būreliams ir ką apie didelį užimtumą mano specialistai: nepadarykite meškos paslaugos

Šiais laikais įvairių būrelių bei popamokinių užsiėmimų gausa didmiesčiuose atima žadą. Būrelius lanko net kūdikiai, o neretai darželinukai jau kasdien kulniuoja į sporto, muzikos, ar, pavyzdžiui, matematikos, pamokėles. Ir, sutikite, kiekvieni tėvai turi teisę edukuoti bei auklėti savo atžalas taip, kaip priimtina būtent jiems. Tačiau, smalsu pasidomėti, kiek tėvai išleidžia vaikų būreliams? Kaip jie išrenka popamokines veiklas savo atžaloms bei koks amžius, jų nuomone, yra optimalus pradėti papildomai mokytis? Ir, žinoma, ką apie būrelius, jų naudą, bei, kartais – žalą, sako specialistai?

Iki pirmos klasės – jokių užsiėmimų

Kaunietė Saulė (tikras vardas redakcijai žinomas) augina dukrą, kuri visai netrukus pradės mokytis trečioje klasėje. Moteris pasakoja, kad šiuo metu jos dukra lanko keletą būrelių – mokykloje nemokamai šoka bei dainuoja chore, taip pat savaitgaliais ji lanko treniruotes baseine, o darbo dienomis du kartus per savaitę kulniuoja į karatė pamokas.

„Iki pirmosios klasės dukra apskritai nelankė jokių užsiėmimų. Manau, kad vaiko smegenų nereikia apkrauti, svarbu leisti vaikui pabūti vaiku – laisvai žaisti, bėgioti, užsiimti smagia veikla. Nors daug mūsų draugų bei kaimynų darželinukus savo vaikus leido į įvairius būrelius, mes to nedarėme“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, jų šeima visada teikė pirmenybę vakarams namuose, kurių metu dukra skatinama žaisti viena arba su tėvais. Vis tik, šiuo metu mergaitė jau pati noriai lanko užsiėmimus, jų laukia.

„Mes patys nerinkome vaikui jokių būrelių. Klausėme jos, ką nori lankyti. Tikrai džiaugiausi, kad pasirinko baseiną. Vyras labai skatino jos pasirinkimą karatė užsiėmimams. Kiekvieną mėnesį už treniruotes baseine mokame 80 eurų, o už karatė pamokas – 40. Tai nėra visai maži pinigai tačiau auginame vieną vaiką, tad galime sau tai leisti“, – teigia Saulė.

Pašnekovė patikina, kad nemato prasmės viso vaiko laiko „užkišti“ būreliais. Anot jos, šiais laikais net pradinukai sunkiai ir daug mokosi, jiems tenka kasdien daryti namų darbus, įvairias užduotis. Moteris įsitikinusi, kad vaikas turi turėti laisvo laiko žaidimams, nieko neveikimui ir tiesiog tinginiavimui.

Pirmąjį būrelį pradėjo lankyti nuo 3 mėnesių amžiaus

Kita pašnekovė, Neringa (tikras vardas redakcijai žinomas), augina du sūnus – 5 metų Motiejų ir 8 metų Ąžuolą. Moteris pasakoja, kad vaikų lavinimui jų šeima skiria labai daug dėmesio, laiko ir pinigų.

„Abu mano sūnūs lankyti būrelius pradėjo itin anksti – vos nuo trijų mėnesių amžiaus. Juos leidome į muzikos užsiėmimus, dar nė nesulaukę metukų abu lankė laisvos meninės kūrybos pamokėles, kurių metu galėjo dažytis, spalvinti, laisvai kurti. Dabar vienas berniukas tebelanko darželį, o kitas – jau eina į mokyklą. Abu kasdien lanko ir būrelius“, – teigia ji.

Moteris nurodo, kad jaunėlis privačiame darželyje lanko anglų ir ispanų kalbos pamokas, vakarais važiuoja į futbolą, baseiną, nuo rudens pradės lankyti ir robotikos užsiėmimus. Vyresnysis taip pat nesėdi be veiklos: privačiai mokosi kalbų, groja pianinu, lanko baseiną.

„Mokslo metų metu visi būreliai mums kainuoja išties nepigiai. Jei skaičiuojant visas veiklas dviem vaikams, gaunasi apie 600 eurų. Vis tik, manau, kad tai – investicija į savo atžalas. Jei galime skirti vaikų ugdymui tiek pinigų, kodėl to nepadarius? Žinau, kad jie už tai mums kažkada padėkos“, – pasakoja Neringa.

Pašnekovė teigia, kad jos nuomone būreliai ir užsiėmimai vakarais teikia vien naudą: vaikai tobulėja, yra užimti, tad iškrečia mažiau išdaigų namuose. Jie nesusiduria su nuoboduliu, dažniausiai labai gerai miega, mat po visos dienos veiklų būna pavargę.

Nerekomenduoja perkrauti vaiko dienotvarkės

Gimnazijos „Pažinimo medis“ vadovė ir lietuvių kalbos mokytoja Rita Navikienė teigia, kad nereikėtų perkrauti vaiko dienotvarkės būreliais.

„Vaiko laiko resursai yra riboti. Juk jis negali spėti visiškai visko. Tad, tenka susitaikyti, kad jei jis lanko muzikos mokyklą – tai atima daug valandų iš kitų užsiėmimų. Pavyzdžiui, jis gali nespėti paskaityti knygos ar skirti laiko kitoms, jo asmenybę formuojančioms veikloms. Manau, geriausia vaiko būrelius paskirstyti į dvi sritis. Pirmoji turėtų lavinti kūną. Tad galima rinktis užsiėmimus, kurių metu bus intensyviai judama. Puikus pasirinkimas – plaukimas, futbolas, gimnastika. Antroji sritis turėtų lavinti meninius ir strateginio mąstymo gebėjimus. Tai galėtų būti muzikos ar dailės būreliai, šachmatai. Taip bus sukuriama sveika pusiausvyra“, – sako mokytoja R. Navikienė.

Anot jos, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas, kuris lanko daug būrelių, gali susidurti su rizika perdegti arba pradėti jausti lėtinį nuovargį. Tokia savijauta dažnu atveju gali turėti įtakos ir mokymosi rezultatams.

„Yra toks nuostabus žodis „dykinėti“. Manau, tėvų pareiga užtikrinti vaikui ne tik aktyvią veiklą, bet ir galimybę nieko neveikti, lėtai būti pačiam su savimi, žaisti jam patinkančius žaidimus, klausyti muzikos arba būti gamtoje“, – pataria pašnekovė.

Ji įsitikinusi, kad visi žmonės skirtingai atkuria savo energijos resursus. Tad vertėtų leisti pačiam vaikui rasti jam labiausiai tinkančius būdus, padedančius atgauti jėgas bei pasisemti energijos.

Viena dažniausių problemų – nenoras baigti pradėtos veiklos: ką daryti tėvams?

Lietuvių kalbos mokytoja R. Navikienė pastebi, kad anksčiau ar vėliau tėvai susiduria su dar viena dilema – ką daryti, jei vaikas nebenori tęsti pradėtos veiklos?

„Tokioje situacijoje patariu išsiaiškinti šio nenoro priežastis ir nesibaiminti atsisakyti būrelio. Jeigu pasirinktas užsiėmimas neatliepia vaiko poreikių, netinka jam pagal psichotipą, nereikėtų vaikui drausti mesti šios veiklos“, – teigia ji.

Vis tik, mokytoja paaiškina, kad vaiko gyvenime egzistuoja periodų, kuomet jis iš pradžių noriai imasi kokios nors veiklos, bet po mėnesio ar dviejų, pasiekęs tam tikrą žinių lygį, nutaria, kad veikla neįdomi. Anot pašnekovės, pasitaiko atvejų, kuomet vaikas susidomi kita veikla arba supranta, kad, tarkim, laiko futbolui ir dailės užsiėmimams neužtenka, tad pasirenka vieną iš jų. Tai – visiškai normalu.

„Vis dėlto, kiek kitokia situacija, jei vaikui pradėjus lankyti būrelį, jis susiduria su sunkumais, mat veikla reikalauja nuoseklumo, disciplinos. Pasitaiko, kad kyla konfliktų su treneriu ar mokytoju, susiformuoja nepalanki atmosfera su bendraamžiais. Jeigu vaikas nori mesti būrelį ne dėl pasikeitusių interesų, o dėl kilusių sunkumų, tėvų pareiga neskatinti vaiko noro atsitraukti. Kitaip gali susiformuoti netinkama elgesio strategija, kurios esmė – kažko vengti“, – pasakoja mokytoja.

Ji teigia, kad jeigu vaikas kiekvieną kartą, susidūręs su sunkumais, taikys šį elgesio modelį, taip keisdamas būrelius, mokyklas, draugus, ilgainiui vengimo strategija taps dominuojančia ir trukdys jo gyvenimui.

„Jeigu vaikas nebenori lankyti būrelio, labai svarbu prieš tai su juo pasikalbėti ir sužinoti to priežastis. Tėvų pareiga yra susitarti su vaiku, kad jis, tarkim, lankytų būrelį iki mokslo metų pabaigos. Tikėtina, kad krizė praeis, o vaikas suvoks, kad situacijos išsisprendžia, kai imiesi veiksmų ir gebi išlaukti, išbūti su jausmu“, – patarimais dalinasi gimnazijos atstovė.

Svarbu stebėti, kaip jaučiasi pats vaikas

Edukologė, „Family Lab Academy“ Klaipėdos padalinio vadovė, lektorė, knygos tėvams ir švietimo specialistams bendraautorė Indrė Neimantė sako, kad praktika rodo, jog būrelių nauda yra abipusė – tiek vaikui, tiek jo tėvams.

„Eiti ar neiti į užsiėmimus turėtų nuspręsti patys tėvai. Juk jie geriausiai jaučia, ko reikia jų kūdikiui. Nemažai žmonių galvoja, kad kūdikiai daugeliui ugdymo sričių yra per maži ar nieko nesuprantantys. Tačiau tai nėra visiška tiesa – svarbiau, kokia forma bus pateiktas užsiėmimas – ar jis atitiks vaiko amžių, raidos tarpsnį, ar jam nebus per lengva, per sudėtinga ir panašiai. Žinoma, ugdyti galima ir namuose, tačiau dažnai tėvams trūksta žinių. Susitikę su specialistais tėvai gali pasikalbėti ir pasitarti individualiu atveju. Taip bus galima tai, ką vaikai ir tėvai patyrė užsiėmimo metu, pakartoti namuose bei suprasti, kodėl tai naudinga“, – pasakoja specialistė.

Anot jos, dažniausiai šeimos renkasi muzikinius užsiėmimus, kurie itin naudingi klausai ir kalbai. Taip pat tėvai noriai leidžia net visai mažus savo vaikus į plaukimo ir laisvo žaidimo užsiėmimus.

„Vis tik, nereikia persistengti su užsiėmimų kiekiu. Svarbu stebėti, kaip jaučiasi vaikas. Mokslininkų tyrimai rodo, jog 80 proc. žmogaus smegenų susiformuoja per pirmuosius 7 gyvenimo metus, net 50 proc. iš jų susiformuoja per pirmuosius 3 metus. Aplinka ir tai, kas joje patirta, įgyta, išmokta, didžiąja dalimi lemia smegenų struktūrą. Todėl šis laikotarpis dar vadinamas aukso amžiumi“, – įsitikinusi edukologė.

Ji pabrėžia, kad vaikai ankstyvajame amžiuje yra imlūs bei labai smalsūs. Todėl verta išnaudoti šį laikotarpį kuo įvairiau. Užsiėmimų lankymas kartu su tėvais iki darželio, anot jos, gali suteikti ne tik puikų laiką, tačiau ir erdvę socializacijai.

Svarbiausia – ne tėvų, o vaiko norai

Lektorė pripažįsta, kad būrelių pasirinkimas, ypatingai didžiuosiuose miestuose, yra gausus. Vis tik, ji teigia, kad tėvai rinkdami būrelius atžaloms dažniausiai pasikliauja rekomendacijomis ir prioritetą teikia patraukliai lokacijai.

„Renkantis būrelius svarbiausia atkreipti dėmesį ne į savo norus, o į vaiko, kuris tuose būreliuose dalyvaus. Būtina stebėti, ar krūvis nėra per didelis, o gal kažko trūksta, norisi išbandyti naujų dalykų. Kol vaikai motyvuoti išbandyti kuo įvairesnes sritis – leiskite jiems tai daryti. Sunku mažiesiems įsivaizduoti, patiks jiems ar ne veikla, jei niekada prieš tai jos nėra bandę. O gal jie atras mylimą sritį visai netikėtai. Juk, pavyzdžiui, vaikai matydami balerinas mato tik gražiąją pusę, bet ne visada supranta, kiek sunkaus darbo slepiasi už įspūdingų pasirodymų“, – sako pašnekovė.

Edukologė I. Neimantė teigia, kad jei kalbama apie būrelių lankymą po darželio – svarbu nepersistengti ir stebėti atžalą. Pasak jos, pradėjus lankyti darželį vyksta adaptacija, vaikui jau ir taip yra emociškai sunku. Tad jei vaiko dienotvarkė perkrauta dar ir būreliais, nereiktų stebėtis, kad jis irzlus, sunkiai keliasi ryte, nebenori eiti nei į darželį, nei į būrelį. Specialistė įsitikinusi – svarbiausia stebėti savo vaiką ir niekada nelyginti jo su kitais vaikais. Tik taip pavyks atrasti mėgstamas sritis.

„Vaikui atrasti save ir stiprinti stipriąsias puses labiausiai padeda tinkamai pasirinktas būrelis bei mokytojo asmenybė. Jeigu mokytojas ar treneris geba bendrauti su vaikais, užmegzti ryšį, sužadinti norą ir motyvaciją – vaikui atrasti save, atsipalaiduoti, mėgautis ar net siekti rezultatų yra daug lengviau. Todėl čia labai svarbi vaiko ir mokytojo ar trenerio sinergija“, – įsitikinusi ji.

Kol vaikai yra maži ir žingeidūs viskam, edukologė pataria lankyti pačius įvairiausius užsiėmimus. Naudinga visapusiškai lavinti vaiko raidą, stiprinti socializacijos procesus, bandyti atrasti geriausias sritis konkrečiam vaikui.

„Žinoma, kai vaikas jau pats gali išreikšti norus būrelių klausimu, svarbu atsižvelgti į tai. Būtina stebėti vaiko savijautą, kartais pastiprinti jo motyvaciją, palaikyti ir pasidžiaugti, bet nesistengti primesti savo lūkesčių ar neišpildytų svajonių“, – primena I. Neimantė.