Kokių kalbų mokyti vaiką, norint užtikrinti sėkmingą jo ateitį: tai tikrai ne anglų

Užsienio kalbų mokymasis ne tik skatina vaiko intelektinį vystymąsi, bet ir plečia bei turtina jo kultūrinį akiratį. Tik ar visos kalbos lygiavertės, vertinant jų teikiamą naudą besimokančiajam? Kaip teigia vieno pastaruoju metu atlikto tyrimo iniciatoriai tinklalapyje rd.com, taip tikrai nėra. Tad kaip iš tokios gausybės kalbų pasirinkti tas, kurių besimokydamas vaikas gautų optimalią teigiamą naudą?

Mokslininkai iš Ekonomikos ir verslo tyrimų centro, bendradarbiaudami su Hitrou oro uostu, inicijavo tyrimą, kurį atlikdami analizavo, kiek kalbų mokėjimas gali nulemti vaikų ateitį ir koks vaidmuo kalbiniams įgūdžiams tenka kasdieniame vaikų gyvenime. Specialistai taip pat nustatė, kurios būtent kalbos atveria plačiausias profesinės karjeros perspektyvas, sulaukus brandaus amžiaus.

„Esame įsitikinę, kad užsienio kalbų mokymasis gerokai prisideda prie visų vaiko raidos procesų, be to, laikome jį neįkainojama ateities investicija“, – sako į vaikų kalbinių įgūdžių vystymąsi besigilinanti profesorė Antonella Sorace, vadovaujanti Dvikalbystės studijų skyriui Edinburgo universitete.
Atliekant tyrimą buvo apklaustas 2 001 tėvas, auginantis jaunesnius nei 18 metų vaikus, taip pat per 500 klestinčių verslininkų.

Kurias gi kalbas teko išskirti kaip lyderystę verslo srityje užtikrinančius veiksnius? Remiantis apklausų rezultatais, daugiausia naudos vaikai patirtų mokydamiesi trijų kalbų, būtent – prancūzų, vokiečių ir (arba) kinų (mandarinų). Kaip tik jos, esą, leistų bent dešimtmetį džiaugtis sėkme, o vėliau padidintų galimybes susirasti norimą darbą.

Taip teigdami mokslininkai, be kita ko, primena, kad užsienio kalbos mokėjimas padeda verslininkams lengviau skintis kelią naujose rinkose ir užmegzti vertingų ryšių su perspektyviais partneriais.

Gebėjimas susikalbėti su kitataučiais tikrai nėra vienintelė mokant užsienio kalbą atsiverianti galimybė. Mokslininkai taip pat akcentuoja gausėjantį žinių bagažą ir lavėjančius bendravimo įgūdžius.

„Užsienio kalbų besimokantys vaikai norom nenorom susiduria su lig tol nepažintomis kultūromis, įvairiais žmonėmis ir skirtingomis pažiūromis. Pastebėta, kad jie geriau nei tik gimtąją kalbą mokantys bendraamžiai atlieka po kelias užduotis vienu metu. Minėtini ir geresni jų skaitymo įgūdžiai“, – sako A.Sorace.

Pabaigai galima paminėti ir tai, kad daugelis apklausoje dalyvavusių tėvų (85 proc.) įsitikinę, jog išmokti bent vieną užsienio kalbą yra svarbu. Maždaug vienas iš keturių apklaustųjų mano, kad užsienio kalbos mokėjimas didina karjeros galimybes ir tikimybę lengviau susirasti darbą. Deja, net 45 proc. tėvų pripažino, kad šiaip jau jų vaikai (ar bent kuris nors iš jų) nemoka jokios užsienio kalbos.