Atsiųstame pranešime specialistai atsako, kada vaikus galima palikti vienus namuose, ir kaip elgtis, kad būtų išvengta nelaimių.
Reikėtų įvertinti vaiko brandą
Po ilgų diskusijų šiemet nuspręsta pratęsti mokinių atostogas dviem dienomis – nuo lapkričio 3 d. visi mokiniai atostogaus, o į mokyklas grįš lapkričio 10 d. Nei stovyklos, nei neformaliojo ugdymo užsiėmimai per šias mokinių atostogos tiesiogiai vykdomi nebus. Tad dauguma vaikų laiką leis namuose.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nurodo tėvų pareigą pasirūpinti, kad nesant objektyvios būtinybės, be vyresnių nei 14 metų asmenų – brolių, seserų, močiutės, senelio, giminaičių ar kitų atsakingų žmonių – priežiūros ilgesniam laikui neliktų vaikai iki 6 metų ar vaikai su negalia, atsižvelgus į jų specialiuosius poreikius ir brandą. Tuo metu vyresnius vaikus galima palikti vienus.
Visgi psichologė Dema Juškienė nurodo, kad čia labai svarbu atsižvelgti ir į individualią vaiko brandą. „Ne įstatymo nuostatos, o tėveliai geriausiai pažįsta savo vaikus, žino jų gebėjimus ir galimybes, todėl tik patys gali įvertinti, ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų tėvų nurodymų jiems nebūnant šalia. Juk vienas pradinių klasių moksleivis jau moka ir gali pasirūpinti savimi, saugiai grįžti namo, pasišildyti maistą ir panašiai, o kitam reikia suaugusiųjų priežiūros, nes jam savimi pasirūpinti vis dar sunku. Aišku, reikėtų protingai įvertinti ir laiką, kiek vaikui būti vienam namuose saugu“, – teigia D. Juškienė.
Prireikia ir plastinių operacijų
Kaip akcentuoja draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, klausimą, ar vaiką galima palikti vieną namuose, reikia labai rimtai įvertinti dėl saugumo. Juk aktyvūs vaikai nuobodžiaudami atostogų metu gali susigalvoti įvairių pramogų, kurių metu dažniausiai ir patiriamos traumos.
„Susižeisti galima ir užsiimant, atrodytų, visiškai nepavojinga veikla: užfiksuojamos žalos dėl vaikams diagnozuotų nudegimų – apsipilama karšta arbata ar suaugusiųjų palikta kava; žaidžiant su naminiais gyvūnais įbrėžiama oda rankos ar veido srityse, pasitaiko ir šuns įkandimų. Blogiausia, kad šiuos sužeidimus lydi didžiulis vaikų išgąstis, o po kai kurių sužalojimų prireikia ir randus naikinančių plastinių operacijų. Todėl apsidraudžiant bent nuo dalies problemų vertėtų pagalvoti apie draudimą nuo nelaimingų atsitikimų“, – pataria A. Jusė.
Kad būtų ramiau palikti vaikus vienus, psichologė siūlo juos, atsižvelgiant į vaikų amžių ir brandą, po truputį mokyti ir pratinti pasirūpinti savimi, būti atsakingam už save ir pabūti vienam – taip vaikas įgaus daugiau pasitikėjimo savimi ir neabejos, kad susitvarkys kilus sunkumams.
„Prieš tai reikėtų įvertinti ir pasikalbėti su vaiku apie buvimą vienam, išsiaiškinti jo baimes, nerimą keliančias aplinkybes ir nuraminti. Taip pat – aptarti, kaip elgtis galimose situacijose, įsitikinti, kad vaikas sugeba užrakinti ir atrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus. Taip pat, ar mokės skubiai naudojantis programėlėmis ar mobiliuoju ryšiu susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiais asmenimis, gebės išsikviesti pagalbą. Reiktų iš anksto aptarti ir situaciją, kaip vaikas turėtų elgtis, jeigu jūs neatsiliepiate, po kiek laiko ir kiek kartų jis gali bandyti skambinti vėl“, – teigia psichologė D. Juškienė ir priduria, kad didelė atsakomybė tenka ir tėvams.
Jie turėtų stengtis nuolat palaikyti ryšį su vaiku, domėtis, kaip jam sekasi būti namuose. Taip pat visada, net paliekant namus labai trumpam laikui, būtina aiškiai informuoti vaiką, kada išeinate ir grįšite, bei laikytis duoto žodžio.