Anot jo, vaikai mokosi iš tėvų, mat šie jiems yra autoritetas. „Jei jie mato, kad tėvai išlaidauja, patys taip elgsis. Kai mano vaikai pradėjo vaikščioti, ėmiau juos pratinti prie pinigų. Grįžęs namo, duodavau jiems monetas, kurias jie sumesdavo į taupyklę. Tai buvo žaidimas, bet vis tiek pradžia“, – pasakojo specialistas.
Mokyti vaiką, kaip elgtis su pinigais, reikia pradėti nuo parodymo, kaip tie pinigai apskritai atrodo. „Duokite vaikui banknotus, tegu jis pats atsiskaito parduotuvėje. Šitaip leisite jam suprasti, kad viskas kainuoja. Nes labai svarbu, kad prieš gaudamas kišenpinigių, jis žinotų jų vertę. Iš pradžių ūgtelėjusiam vaikui pabandykite duoti pinigų kasdien, pažiūrėkite, kaip jis juos išleidžia. Nes būna vaikų, kurie išlaidauja, o būna tokių, kurie nevalgo ir taupo kiekvieną centą – tai irgi nėra gerai“, – pasakojo M. Jansonas.
Vis dėl to jei vaikas sugeba susitaupyti, net ir skirdamas reikiamą sumą maistui, tai jau pasiekimas. „Jei vaikas per savaitę susitaupys po 1-2 eurus, per kelis mėnesius jau turės nemažą sumą, galės nusipirkti knygą, žaislą, ar nueiti į kokį parką. Aš su savo vaikais esu sutaręs – jei nori kokio nors daikto, pusę kainos turėsi padengti pats“, – patarimais dalijosi specialistas.
Anot jo, vyresniems vaikams paskata taupyti – įvairūs darbai, bet ir čia reikėtų būti atsargiems. „Už kasdienius darbus tėvai neturėtų mokėti, nes taip galima vaiką lengvai įstumti į materializmą. Paskui teks už kiekvieną darbą mokėti, už dyką nepadės net broliui ar sesei. Žinoma, galbūt iš tokio vaiko užaugs puikus verslininkas. Bet čia jau tėvai turėtų pastebėti tam tikrus polinkius. Kad ir kaip bebūtų, tarkime, už žolės nupjovimą kieme, jau galima vaikui kažkiek ir sumokėti“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, labai dažnai vaikai netaupo, nes netaupo ir jų tėvai. „Susiduriame su tėvais, kurie neplanuoja savo biudžeto, jo nefiksuoja. Jei nežinai, kur išleidi pinigus, neįmanoma sutaupyti. Jau vaikas gali fiksuoti savo biuždetą, užsirašyti, kiek pinigų gavo, kiek ir kam išleido“, – sakė M. Jansonas.
Kaip didžiausią problemą jis įvardijo banko kortelės. „Vaikai nebemato pinigų. Jie įsivaizduoja, kad tėvai turi kortelę, yra bankomatai, įkiši ten kortelę ir pasiimi pinigus. Tėvai turėtų nesinaudoti vien kortelėmis. Galima išsigryninti algą, o kortelėje pasilikti tik tą sumą, kurios reikia sąskaitoms apmokėti“, – teigė pašnekovas.
Ar protingai daro tėvai, sakydami, kad vieno ar kito žaislo negali nupirkti, nes neturi pinigų? Anot specialisto, ne. „Šitaip nuo pat mažens formuojama mintis, kad esame vargšai. Patarčiau to nedaryti. Geriau pasakyti, kad vieną ar kitą daiktą nupirksime vėliau, kad turi pats dalį pinigų susitaupyti“, – sakė specialistas. Jis taip pat rekomenduoja neskolinti vaikams pinigų ir, žinoma, kuo mažiau skolintis patiems. „Galimybė įsigyti daiktą lizingu labai iškreipė mūsų mąstymą. Mes pamiršome taupyti. Mums nebereikia laukti. Jei mes namuose kalbėsime, kad tai yra normalu, vaikui užaugus jam irgi tai bus normalu. Geriau mokinti jį taupyti“, – sakė M. Jansonas.