Pateiktoje ištraukoje pasakojama apie tai, kaip gyvenimu nusivylęs vyras guodžiasi sutiktam draugui, o paklaustas, ar šis jam gali kuo nors padėti, atsako, kad tuoj nubėgęs į garažą „užsipils benzino“. Toliau – draugo reakcija: „Aš net nustėrau – užsipils benzino ir atidums pas mane... Aišku, prašys pinigų, o jeigu neduosiu, jis tik čirkšt degtuką – ir liepsnoja. Jam tai viskas vis tiek, iš kalbos supratau, o man ir butas gali supleškėti...“
Po susirūpinusios mamos pasidalintu įrašu komentuojantys tėvai baisėjosi, kad tekste pateikiama užuomina apie savižudybės būdą, kad vaikai mokomi, jog už žmogaus gyvybę svarbesnis materialus turtas, jokios empatijos kitam, o jei tekstą reiktų suprasti ir ne paraidžiui – tai tuomet kam savižudybės metafora septintokams?
Puikus turinys aptarti su mokiniais
Paprašyta pakomentuoti, ar šį tekstą tėvai suvokia tinkamai, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Miknevičienė užduotį apgynė. „Užduoties teksto autorius – kalbininkas Albinas Masaitis, sovietmečiu itin besirūpinęs lietuvių kalbos saugojimu, todėl užduotyje kaip taisytinas pateiktas žodis „užsipilti“ visai nestebina, nes posakis „užsipilti benzino“ tikrai buvo plačiai paplitęs. Septintokai, kuriems skirta ši užduotis, tokį posakį, ko gero, dar galėtų išgirsti ir savo senelių kalboje“, – kalbėjo R. Miknevičienė.
Mokytoja sakė suprantanti, kad labiausiai kliūva užduoties turinys, tačiau jai kaip tik atrodo, kad tekstas leidžia lietuvių kalbos mokytojui su mokiniais jį aptarti visokiais aspektais – ir vertybiniu, ir kalbiniu: „Ar šiandien reikia saugoti gimtąją kalbą, dėl kokių priežasčių žmonės ne visada supranta vienas kitą, ar lietuviams tikrai labiau rūpi savas turtas nei kito nelaimė, kaip galima padėti viskuo nusivylusiam žmogui, kas yra ironija, saviironija, potekstė ir pan.“
R. Miknevičienė atkreipė dėmesį, kad septintokai, kuriems ir skirta ši užduotis, jau paaugliai, kurie itin kritiškai mąsto, turi savo nuomonę ir gana drąsiai ją išsako, tad, nagrinėjant šį trumpą tekstą, būtų galima ugdyti įvairias jų kompetencijas. „Man gaila, kad mes taip nepasitikime savo vaikais – lyg jie neturėtų savo galvos ir neatskirtų, kas yra realybė, kas meninis ar kitoks tekstas. Net apmaudu, kad besistengdami juos nuo visko apsaugoti jau garsiai kalbame, kad reikėtų uždrausti šiurpes, nors jos yra mūsų tautosakos žanras. Bijau, kad kam nešautų į galvą uždrausti J. Biliūno – juk jo novelėse kalbama apie šūvį į katytę ir Brisių, apie tai, kad sūnus išvaro tėvą iš namų, o vargšą Joniuką skriaudžia suaugusieji. Gal nesaugokim vaikų nuo gyvenimo, o ruoškim jam?“ – kalbėjo ji.
Kviečia atsirinkti aktualius tekstus
Vis tik už šį vadovėlį atsakingos leidyklos „Šviesa“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Evelina Zumbakytė pripažino, kad aptariamo vadovėlio, kuris parengtas dar 2008 m., turinys nebeatitinka atnaujintų bendrųjų programų (2022 m.), o minimas tekstas – nekorektiškas. „Žinodami, kad mokytojai šį vadovėlį vis dar naudoja ugdymo procese, skatiname atrankiai ir kritiškai žiūrėti į šį ar kitus tekstus, plačiau komentuoti ir aptarti su mokiniais ugdant kritinį mąstymą. Mokytojus kviečiame atsirinkti temas, tekstus ir užduotis, kurie tinka, yra aktualūs šiai dienai. O jei visgi pasirenkami labiau provokuojantys tekstai, tuomet skirti daugiau laiko jų analizei, diskusijoms, nes tai gali būti pravartu kritinio mąstymo ugdymui“, – ragino E. Zumbakytė.
Ji paaiškino, kad pasikeitus bendrosioms ugdymo programoms leidžiami nauji vadovėliai, kuriuose turinys yra konstruojamas kitaip. „Naujuose vadovėliuose diskusijos nėra provokuojamos šokiruojančiais kontekstais, vengiama itin jautrių mokiniams temų, nėra aprašomi smurto atvejai, žiaurus elgesys ir kt.“, – komentavo pašnekovė.
Nors dėl minėto vadovėlio užduoties užklausų iš tėvų leidykla nėra gavusi, E. Zumbakytė tikisi, kad kitais mokslo metais mokyklos atsinaujins vadovėlių bazę ir šis vadovėlis nebebus naudojamas. „Jau esame išleidę naujus lietuvių kalbos vadovėlius 5, 7 ir 9 klasei (serija „Horizontai“), parengtus pagal atnaujintą 2022 m. bendrąją programą, todėl raginame mokyklas juos naudoti: tiek spausdintą, tiek skaitmeninę versiją „Eduka klasėje“, – kvietė leidyklos atstovė.