Penkerių ar šešerių?
Tėvams, besirenkantiems kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, svarbu nepamiršti, jog vaikai namuose dažnai gali būti ir elgtis skirtingai nei darželyje ar kitose viešose vietose, rašoma pranešime spaudai. Taigi nors tėvai visapusiškai pažįsta vaiką, svarbu iš anksto atkreipti dėmesį, kaip jis apsipranta naujoje aplinkoje, kaip motyvuotai priima naujas užduotis. „Gali būti, jog pats drąsiausias ir aktyviausias mažylis namuose, vos atvykęs į svečius sustingsta, nenoriai bendrauja su bendraamžiais ir mezga naujas pažintis. Arba atvirkščiai – būdamas su šeima įvairiose situacijose vaikas gali būti nedrąsus, pavyzdžiui, užduotis savarankiškai išsirinkti ir nusipirkti ledų greta stovint mamai gali tapti neįmanoma, o darželyje aktyviai dalyvauja veiklose, viešai deklamuoja eilėraščius draugams. Todėl nereikia bijoti pakeisti aplinkos, gal kaip tik nauja aplinka ir patyrę pedagogai sudarys sąlygas skleistis visai kitoms vaiko charakterio savybėms, pomėgiams, vertybėms nei namuose”, – pastebi priešmokyklinio ugdymo mokytoja E.Milerienė.
„Kiekvieno vaiko raida yra individuali, todėl rekomenduojama atlikti visų kompetencijų (pažinimo, komunikavimo, socialumo, sveikatos saugojimo, meninės) kompleksinį vertinimą. Jei jūsų vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, įvertinti vaiko gebėjimus jums visada padės ikimokyklinio ugdymo pedagogai – jūsų darželio grupės auklėtoja, kuri kasmet atlieka vaiko pasiekimų vertinimą aštuoniolikoje sričių. Idealu pereiti į priešmokyklinį ugdymą, kai vaikas kiekvienoje srityje pasiekia šeštą žingsnelį“, – rekomenduoja psichologė E.Gudelienė.
Taip pat svarbu nepasiduoti norui vaiko pasirengimą matuoti tik edukaciniais kriterijais: ar pažįsta raides, gal jau moka skaityti bei skaičiuoti. „Jei jūsų vaikas moka skaityti – puiku. Ar ne tik moka skaityti, bet ir myli skaitymą? Sudominti skaitymu yra vienas iš sėkmingo ugdymo kriterijų. O jei jūsų vaikas dar nemoka skaityti visai nesvarbu, tam jis turės visus metus. Susipažinęs su raidėmis, supras, kad iš jų susideda gražiausi žodžiai, perskaitęs juos norės sužinoti apie tai daugiau. Taip po truputį pajaus skaitymo džiaugsmą. Taip pat ir su skaičiukais – šie metai yra skirti pasiruošti mokyklai, susipažinti su dalykais, kurių vėliau mokysis ir, svarbiausia, juos pamilti ir domėtis, nes motyvuotas ir smalsus priešmokyklinukas taps šauniu pirmoku“, – pasakoja Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina.
Emocinės brandos požymiai
Psichologė E.Gudelienė išskiria šiuos pagrindinius gebėjimus, kurie parodo vaiko brandą bei padeda jam įsilieti ir lengviau adaptuotis priešmokyklinio ugdymo klasėje:
• ramus atsiskyrimas nuo tėvų ir saugi savijauta pažįstamoje aplinkoje;
• kontakto su kitais užmezgimas ir palaikymas, įsitraukimas į bendrą vaikų žaidimą, veiklą;
• susitarimų laikymasis dalyvaujant bendroje veikloje su bendraamžiais;
• prisitaikymas prie grupės dienotvarkės, susitarimų;
• savo poreikių išsakymas ir gebėjimas kai kuriais jų pasirūpinti savarankiškai;
• savo jausmų įvardijimas ir tinkamas jų raiškos valdymas (t.y. veikimas taip, kad pasirinktas elgesys nekenktų sau ir kitiems);
• aplinkos, kurioje žaidžia ir gyvena, tvarkymas;
• jam patikėto darbo atlikimas, pagalba kitiems.
Galimybė išbandyti
Dažnai tėveliams vaiko brandą padeda stebėti bei atskleisti ne tik darželio pedagogų grįžtamasis ryšys, bet ir būrelių lankymas. Juose vaikas pakeičia aplinką, bendrauja su kitais pedagogais bei kita vaikų grupe. Taip pat labai geras būdas „pasimatuoti“ priešmokyklinuko kėdę vasarą – edukacinės dienos stovyklos, kuriose vaikai ne tik pramogauja, bet ir atlieka įvairias užduotis. „Mes visad kviečiame būsimus mokinukus pasimatuoti mokyklą, nesvarbu ar tai būtų pirmokas, ar priešmokyklinukas. Vaikai susipažįsta ir dalyvauja veiklose su skirtingais mokytojais, pakeičia kelias skirtingas mokymosi erdves, išbando įvairias užduotis ir gali parodyti savo brandą, atskleisti įvairias savo puses. Po to visą dieną aptariame su tėvais, jie būna išgirdę vaiko įspūdžius, mokytojai išsako savo grįžtamąjį ryšį ir taip galima susidaryti tikrai informuotą nuomonę bei lengviau priimti sprendimą”, – patartimi dalinasi priešmokyklinio ugdymo mokytoja.
Įstaigos pasirinkimas
Viena iš dažnai girdimų tėvų abejonių – ar neatimsiu iš savo vaiko vaikystės? Tačiau svarbu suvokti, nors mokykla tikrai yra sistema, bet tai tikrai nereiškia, jog priešmokyklinėje klasėje turi baigtis jūsų vaiko vaikystė. „Daug svarbių dalykų glūdi ugdymo pobūdyje, todėl labai svarbu atidžiai pasirinkti mokyklą. Ne mokytoją, nes gali nutikti, kad mokytojas pasikeis, bet mokyklą su stipriomis vertybės, nuostatomis ir ugdymo kryptimi. Vaikystė yra žaidimai, tai vaikams tinka ir patinka, todėl Šiaurės licėjaus mokykloje priešmokyklinukų mokymasis vyksta per žaidimus, patyrimus ir išvykas. Skirtumas nuo įprastų vaikams žaidimų tik toks, kad mokytojas per ugdomąsias veiklas parenka „reikiamas“ žaidimo priemones: folijos popierėliuose paslepia lobį – raides, kurias vėliau vaikai dėlioja į žodžius, iš trijų kieme rastų akmenėlių prašo nusakyti, kuris vidutinio dydžio ir būtent jį mesti į balą, taip vaikams mokantis lyginti daiktus tarpusavyje ir apibūdinti jų formas, dydžius, žaisdami stalo žaidimus, kur traukia morkytes, kol iššoks kiškis, kartu lygina, kiek vienetų daugiau ar mažiau pavyksta ištraukti per tam tikrą laiką, tirpindami ledinius dinozaurų kiaušinius mokosi skirtingų vandens būsenų, ridendami kamuoliukus ir kampuotus daiktus pastebi, kad geriau rieda apvalūs daiktai, konstruoja garažus, į kuriuos važiuoja raidėmis pažymėti automobiliukai ir pan. Taip besimokydami vaikai nejučia įsisavina naujas žinias, mokymasis jiems būna įdomus”, – pasakoja priešmokyklinio ugdymo pedagogė.
Besirinkdami ugdymo įstaigą būtinai atkreipkite dėmesį į edukacines mokyklos erdves: kokiame aukštyje yra knygos, ar vaikai jas gali lengvai pasiekti, ar yra minkštas kampelis klasėje poilsiui bei skaitiniams? Kokia motyvacinė sistema taikoma, koks mokyklos požiūris į individualią vaiko pažangą? Pasidomėkite, kaip organizuojamas ugdymosi procesas – kaip dažnai vaikai vyksta į išvykas, turi įvairių praktinių veiklų bei svečių užsiėmimuose. Visa tai atspindi ugdymosi įvairovę.
„Aš manau, kad priešmokyklinis ugdymas – metai žaidžiant subręsti mokyklai. Jei žaidimai prasidės toje aplinkoje, kur vėliau vyks ir pradinis ugdymas – mokykloje, vėliau nereikės išgyventi naujos aplinkos baimės, lengviau bus prieiti prie sistemingo ugdymosi pradinėse klasėse”, – teigia E.Milerienė.
Kaip paruošti vaiką mokyklai
Kaip elgtis tėvams, kaip kalbėti su vaikais ir į kokius aspektus atkreipti dėmesį, išskiria psichologė E.Gudelienė:
• ramus vaiko informavimas apie tai, dėl kokių priežasčių keisis jo lankoma grupė (pvz.: „Tu labai smalsus / gudrus / išmintingas vaikas, tu jau gali pradėti ruoštis mokyklai“);
• jo drąsinimas (jei vaikas nerimauja) sakant, kad jaudintis ir nerimauti prieš naują patirtį yra normalu, kad šie jausmai, tikėtina, po kelių dienų susilpnės, o vėliau ir visai išnyks;
• pasakojimas apie tai, kas laukia vaiko priešmokyklinėje grupėje, su kokiomis naujomis situacijomis (edukacinėmis išvykomis, eksperimentais ir pan.) jis gali joje susidurti;
• padrąsinimas kreiptis pagalbos į ugdantį pedagogą kai kils kokių nors sunkumų ar neaiškumų;
• atsakymai į aktualius bei rūpimus klausimus;
• vaidmenų žaidimas „priešmokyklinė grupė“, įvairių situacijų joje suvaidinimas ir aptarimas kartu šeimoje.
Jei pats vaikas jau nori priimti naują iššūkį, domisi mokykla, labai svarbu jį palaikyti. Todėl itin svarbu nekvestionuoti vaiko motyvacijos ir atsisakyti visų „padrąsinimų“ – taigi ten bus labai daug namų darbų, reikės ilgai sėdėti, nebebus žaidimų ir pan. Jei taip klabėsime su vaiku, vėliau jis ras tuos „padrąsinimus“ savo galvelėje vos susidurs su nauja aplinka, naujais iššūkiais ir juos panaudos – išsigąs, kaltins save, kad kažko norėjo. Taip pat, jei pradžia nebus pati lengviausia, o tikėtina, įvairių situacijų tikrai nutiks, nereikėtų vaikui priekaištauti – „juk sakiau“ arba ima gailėti ir gailėtis „per anksti“. Jei jūsų vaikas nori į mokyklą, pasidžiaukite tuo kartu.