Tačiau, kaip ji teigia, egzistuoja ir grobuoniškai nusiteikusių mokytojų, kurie medžioja brangias dovanas, o su bet kokiomis jiems neįtiksi. Visgi, paklausta, ar prasminga sveikinti pedagogus Mokytojo dienos proga, moteris sako, kad jos manymu, sveikinti tikrai reiktų.
Su ja kalbamės apie įvairiausias sveikinimų formas, o taip pat – apie tai, kaip svarbią dieną švenčia ji pati.
– Veronika, ar jūs kažkaip minite Mokytojų dieną? Jei taip – kaip, jei ne – kodėl?
– Taip. Nuo pat ryto stengiuosi pasveikinti savo kolegas ir palinkėti stiprybės, ištvermės ir kantrybės. Vėliau vakare su vyru arba savo draugėmis (kolegėmis) einame pavakarieniauti.
– Ar atsimenate Mokytojo dieną, kai pati buvote mokinė?
– Pamenu, kad mums leisdavo vesti pamokas vietoje jų. Tai buvo viena smagiausių dienų, nes tuomet galėjai tapti pačiu mokytoju.
– Ar vaikystėje, paauglystėje sveikindavote mokytojus? Ar nešdavote gėles, pirkdavote dovanas, kurdavote pasveikinimus?
– Taip, visada ir visus, kurie mokė! Visada atnešdavau gėlių. O kai buvau maža, ir piešinį nupiešdavau (juokiasi).
– Kaip šiais laikais mokiniai sveikina mokytojus?
– Labai įvairiai. Vieni atneša vieną gėlytę, kiti visą puokštę gėlių. Būna ir tokių, kurie dovanoja kuponus, čekius. O patys gudriausi dovanoja savo dėmesį, apkabinimus, piešinius.
– Kokia jūsų nuomonė apie mokytojų sveikinimą? Privaloma, tiesiog gražu, visai neprasminga?
– Manau, pasveikinti reikėtų, tačiau nebūtina pirkti dovanų. Juk taip smagu, kai prisimena ir pasveikina simboliškai. Kad ir žodžiu.
– Kaip manote, koks pasveikinimo būdas yra geriausias?
–Geriausias būdas būtų išreikšti pagarbą mokytojui, kuris dirba ir stengiasi dėl vaikų. Gėlės nuvys, kuponai, čekiai, pinigai išsileis. O pagarba mokytojui liks ilgam.
– Ar yra per brangių dovanų?
Jeigu tėvai turi galimybę dovanoti dovanas mokytojams, aš tik už. Nėra per brangių dovanų, nes kiekvienas dovanojantis turi įvertinti savo finansinę padėti ir nuspręsti, ką ir kaip gali dovanoti, ir ar išvis gali.
– Ar mokytojams tų dovanų apskritai reikia?
–Sunku pasakyti, ar reikia. Kiekvienam, matyt, skirtingai.
– Ar pastebėjote, kad mokytojai tarsi tikėtųsi ar net reikalautų dovanų?
– Ooo taip, šitą tikrai pastebėjau. Yra kolegių, kurios tikisi dovanų. Ir ne šiaip sau dovanų. O tokių, kad ohoo. O kai negauna „ oho“, būna nusivylusios ir burba, kokie blogi tėvai... Sugebėjo tik kuponą už 100 eurų dovanoti.
Buvo toks atvejis, kai mokytojai taip nepatiko dovana, kad ji jos atsisakė prie mokinių. Man tuomet buvo tikras šokas, kad mokytoja išdrįso taip pasielgti prie vaikų.
– „Dabar, kaip matau, tuoj ir Porche bus nelygis“ piktinasi kai kurie žmonės diskusijų grupėse, omenyje turėdami, kad anksčiau užtekdavo ir paprasto gėlės žiedo, o dabar... Ar nėra taip, kad dažniau tai – tėvų varžytuvės, o ne mokytojų užgaidos?
– Galimai yra tokių tėvų, kurie nori pasirodyti prieš kitus, o vėliau baisiai pyksta, kad nepavyko būti geriausiems. Tačiau yra ir mokytojų „perliukų“, kuriems sunku įtikti. Arba net neįmanoma.
Vis dėlto, manau, kad didžioji dalis mokytojų nelaukia prabangių dovanų.
–Ar nėra taip, kad svarstymas, ar mokytojas vertas gėlės žiedo, parodo bendrą visuomenės santykį su mokytojais? Tarsi stovime kažkokioje kovinėje parengtyje, užuot vieni į kitus žvelgę su dėkingumu?
–Taip, tai gali būti rodiklis to, kaip visuomenė vertina mokytojus ir jų indėlį į švietimo procesą. Arba švietimo sistemos būklę. Manau, kad visuomenė turėtų būti dėkingesnė visose srityse.
– Kaip manote, kiek svarbus mokinio ir mokytojo ryšys? Mokytojo ir tėvų ryšys? Gal pirmiausia – reikia jį auginti, o tada bus noras ir sveikinti mokytoją?
–Tiek mokytojos ir mokinio, tiek tėvų ir mokytojo ryšys yra labai svarbus. Tai tarsi komanda, kuri turi dirbti iš vien. Viskas prasideda nuo žmogaus vertybių, auklėjimo ir pagarbos mokytojams. Jeigu šeimoje bus kalbama, kokie mokytojai yra niekam tikę ir kokia prasta ši profesija, tai ir požiūris į mokytojus bus prastas. Jau nekalbant apie ryšį. Taip pat pritariu, kad jį reikia auginti, kad būtų rezultatas.