Karantinas visoje šalyje privertė ugdymo įstaigas greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį ir pritaikyti alternatyvius mokymosi būdus, rašoma pranešime spaudai.
„Nei mes, nei tėvai nenorėjome nutraukti ugdymo proceso. Nerimavome, ar nebus pratęsti mokslo metai, ar nebus sunku vaikams vasarą intensyviai mokytis. Tad vos per porą dienų parengėme nuotolinimo mokymosi planą. Pedagogai pasinaudojo virtualia videokonferencijų tiesiogine bendravimo su vaikais aplinka, filmavo pamokas. Kiekvienam mokiniui buvo parengtas papildomų užduočių rinkinys dviem savaitėms“, – pasakoja pirmokus ir antrokus ugdančio Vitlio licėjaus vadovė.
Kaip mokytojos perduoda užduotis?
Licėjuje pradinukai mokomi dviem nuotolinio mokymosi būdais. Mokytojos nufilmuoja pamokas, išdėsto pamokos medžiagą, paaiškina užduotis.
Filmuotų pamokų nuorodas siunčia tėveliams ir kelia į virtualų „Google“ paskyros diską. Ryte jau visi mokiniai gali peržiūrėti tos dienos atsiųstas pamokas, atlikti numatytas užduotis. Kiekvieną dieną mokinys ne tik gauna pamokų rinkinį, bet ir sužino užduotis, kurias reikės atlikti. Taip mokiniui aiškiau suprasti, kad jo užduotis ne tik peržiūrėti pamokas, bet ir, pavyzdžiui, paruošti pasaulio pažinimo pristatymą draugams apie aplankytą Lietuvos miestą, pasodinti bulvę, stebėti ir fiksuoti jos dygimą, augimą.
Kiekvieną dieną sutartu laiku klasės mokytoja jungiasi prie virtualios videokonferencijų tiesioginio bendravimo aplinkos. Visi aptaria praėjusios dienos vaikų atliktas užduotis, pasiaiškina iškilusius klausimus, aptaria, ką reikėtų atlikti kitai dienai.
Gali pamoką žiūrėti kelis kartus
Per dieną vaikams siunčiamos 3–5 įrašytos pamokos. Mokytojai juokauja, kad net ir kūno kultūros pamoka gali vykti nuotoliniu būdu namų aplinkoje. Mokytojos įrašyta pamoka trunka apie 10 min., dar 10–15 min. mokiniai atlieka užduotis savarankiškai.
Pasak. J. Ponomariovienės, tėvams rekomenduojama, kad vaikai laikytųsi mokyklos dienos režimo. „Siūlome 9 val. prisėsti prie rašomojo stalo ir peržiūrėti mokytojos pamokas bei atlikti numatytas užduotis. 10 val. visi mokiniai kviečiami prisijungti prie virtualios aplinkos ir 1 valandą pasimokyti bendrai klasėje. Pasibaigus virtualiai pamokai, siūlome pailsėti ir vėl pratęsti mokymosi procesą stebint mokytojos vedamas pamokas“, – pasakoja Vitlio licėjaus vadovė.
Ji pastebi, kad mokantis nuotoliniu būdu, vaikai gali susistabdyti įrašą, paleisti iš naujo, o jeigu kažko neišgirdo – atsisukti ir dar kartą paklausyti. Pavyzdžiui, anglų kalbos pamokas gali kartoti net po kelis kartus, kol išmoks naujus žodžius, sakinius, išklausys ir supras dainas ir pan.
Aktualus ir šeimų IT raštingumas
Pedagogai atkreipia dėmesį, kad pritaikant nuotolinį ugdymą būtina atsižvelgti į vaikų amžių. Pirmokui gali netikti tai, kas tiks ketvirtokui. Mažieji moka naudotis planšetėmis, tačiau neturi įgūdžių naudotis kompiuterio klaviatūra arba nepavyksta prisijungti prie virtualios aplinkos. Būtina įvertinti ir šeimos IT galimybes bei priemones, kurias turi vaikai namuose.
„Su mokytojais esame sutarę, kad prieš užduodant atlikti projektą, darbą, piešinį, iliustraciją, pirmiausia pagalvotų, ar užduočiai atlikti vaikai turės priemonių, ar nereikės eiti į parduotuvę jų nusipirkti. Būtina nuolat bendrauti su mokinių tėvais. Svarbi jų nuomonė, palaikymas, pagalba, taip pat ir patarimai. Mokytojai turėtų nepamiršti ir mokinių vertinimo“, – pasakoja Vitlio licėjaus vadovė.
Visas detales svarbu suderinti su tėvais
Nuotolinio mokymosi būdu viską, ką turėtų atlikti klasėje, mokiniai daro namuose. Prireikia ir tėvelių pagalbos. Vitlio licėjuje besimokančio pirmoko Algirdo tėtis Jonas pasakoja, kad nuotolinių pamokų metu bendraujant jaučiasi laisvumas. Pavyzdžiui, galima sustabdyti pamoką ir nueiti atsigerti vandens.
„Smagu ir mums kartu dalyvauti ugdymo procese. Pamokos nuotoliniu būdu sūnui patinka, kai kurias užduotis padaro anksčiau nei suplanuota. Tačiau jis prisipažįsta, kad trūksta tiesioginio bendravimo su draugais“, – pasakoja Algirdas.
Antrokės Nojos mama Kristina pastebi, kad nuotolinis mokymasis efektyvus, jeigu užtikrinami tam tikri kriterijai. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu vaikams bent trumpai paaiškinama pamokos tema ar įrašoma videopamoka, o ne tik pateikiamos užduotys, nurodant pratybų ir vadovėlių puslapius.
„Taip pat turėtų būti užtikrinamas operatyvus grįžtamasis mokinio ir mokytojo ryšys, įvertinant atliktas užduotis, arba kai vaikams kyla neaiškumų atliekant užduotis, o tėvai negali padėti“, – sako Kristina.
Tėvams taip pat svarbu, kad būtų aiškiai komunikuojama apie užduočių apimtis, jų buvimo vietą, nustatomas konkretus nuotolinio ryšio tarp mokytojo ir vaikų dažnumas bei laikas, mokytojų pateikta instrukcija ir pagalba įdiegiant el. platformas, kuo didesnis mokytojo įsitraukimas pateikiant užduotis ir paaiškinant atsakymus.