Anot jos, vaikams šio meno mokymasis turi daug privalumų. Būtent molis apima atminties įgūdžius, smulkiąją motoriką, kalbos lavinimą, pojūčių pajutimą, pažinimą bei emocinį vystymąsi per saviraišką.
„Pastebiu, kad vaikams molio užsiėmimai padeda susikaupti, nurimti, puoselėti kūrybiškumą, plėsti žodyną, mokytis klysti ir didžiuotis savo kūriniais. Nors molis panašus į tešlą, jo skirtinga tekstūra, konsistencija ir kvapas reiškia, kad vaikai gali kurti skirtingus kūrinius ir patirti skirtingą patirtį dirbdami su moliu. Meninė veikla leidžia improvizuoti ir įsijausti, tik svarbu užtikrinti, kad molis būtų tinkamai paruoštas, t. y. būtų minkštas ir drėgnas“, – sako D. Gerdzevičienė.
Molis vaikams suteikia daug kūrybiško žaidimo. Be to, tai naudinga vaiko vystymuisi. Štai 6 priežastys, kodėl:
1. Skatina jutimų vystymąsi.
Žaidimas su moliu apima daugelį pojūčių: lytėjimą, regėjimą, uoslę ir net garsą. Kartu su vaikais išsiaiškiname: ar molis yra drėgnas, ar sausas. Kaip jis skamba, kai jį suspaudžiame? Vaikai sustiprina jutimo įgūdžius, kai mokosi skirtingai liesti medžiagą: spausti, suspausti ar tapšnoti molį. Minkyti, tempti ir perdaryti į tiek formų, kiek vaikas nori. Kurti skirtingus objektus ir formas, stebėti jų tekstūrinius pokyčius.
2. Lavina koordinaciją ir motorinius įgūdžius.
Molis padeda pagerinti akies-rankos koordinaciją, lavina stambiąją ir smulkiąją motoriką, taip pat smulkius rankų bei pirštų raumenis. Tai padeda lavinti miklumą, o šis įgūdis ypač naudingas vaikams spalvinant, karpant, klijuojant ir rašant mokykloje. Smulkioji motorika (smulkūs rankų, kojų pirštų ir riešų raumenys) dažniausiai siejami su tikslia veikla. Būtent konstravimo, aplikavimo, lipdymo užduotys stimuliuoja smulkiąją motoriką: lavinami pirštų ir riešo judesiai, o kartu ir smegenų veikla, atsakinga už kalbos vystymąsi. Todėl kuriamo dubenėlio, pilies, paukščio detalių lipdymas, gnaibymas, spaudymas puikiai lavina smulkiosios motorikos įgūdžius.
3. Tai terapinis žaidimas.
Užsiėmimai su moliu gali būti labai aktyvūs, tačiau dažniausiai tai yra raminanti veikla. Minkant beformį molį ir paverčiant jį į skulptūrą ir atvirkščiai, jau yra terapinis procesas, ypač tinkantis judriems ir vietoje nenustygstantiems vaikams. Molio apdirbimas yra teigiamas būdas išreikšti emocijas, geras streso malšinimo būdas. Taigi, pastatų maketai, miško, gyvūnų ar fantastinių objektų kūrimas itin subalansuoja, ramina ir koncentruoja netgi pačius aktyviausius vaikus.
4. Matematikos ir raidžių mokymasis žaidžiant.
Žaidimas su moliu – puiki priemonė, užtikrinanti integruotą mokymąsi, kuris leis vaikui lipdyti skaičius, geometrines figūras. Išmokti abėcėlės raides, taisyklingai rašyti savo vardą, šalia derinant medines didžiąsias raides: jas lipdyti, dekoruoti, kurti istorijas, pasakas ir jas perpiešti molio lakšte. Mes taip pat skatiname vaikus kurti istorijas ne tik pagal savo sukurtą kūrinį, bet ir pagal draugų darbelius, taip plečiant vaikų akiratį bendradarbiauti ir įtvirtinti socialines kompetencijas.
5. Lavina vaizduotę.
Molis skatina smalsumą, improvizaciją, motyvuoja vaikus spręsti problemas, kai jie dirba su savo projektu, ir galiausiai skatina kurti unikalų trimatį meną. Laisvas savo minčių reiškimas, paverčiant jas gyvenimu per molį, yra daug daugiau nei žaidimas. Tad vaikams paprasta ne tik sukurti norimą objektą, bet ir kurti antspaudus ant molio, juos dekoruoti šakelėmis ar netgi lipdyti geometrines figūras. Visa veikla yra procesas nuo minties iki veiksmo ir iki kūrybos. Laikui bėgant vaikas supranta, kad gali sukurti viską, ką tik sugalvoja ir džiaugtis savo rezultatais.
6. Padidina savigarbą.
Vaikai gali sukurti ką nori, praktiškai iš nieko. Dubenėlis gali būti ne visiškai apvalus, gėlė ar paukštis ne visai tokie, kokius mes pripratę matyti, bet svarbiausias momentas tas, kad vaikas apskritai kūrė ir kažką sukūrė. Molio formavimas vaikams yra paprastas veiksmas, nes molis yra lengvai formuojama medžiaga. Žaidimas su moliu ir jo lipdymas gali padėti vaikui išsiugdyti kontrolės jausmą. Vaikas, baigęs formuoti molį, jaus pasididžiavimą savimi. Būtent tokia veikla vaiko neįpareigoja, stiprina jo motyvaciją ir gerina emocinę būseną.
Visi šie komponentai sudaro didelį poveikį vaiko psichiniams, fiziniams ir emociniams išgyvenimams, suvokimui, vaiko kalbai ir smulkiosios-stambiosios motorikos lavinimui. Tai procesas, padedantis vaikams kartu džiaugtis bendryste, kūrybiniu procesu, pasitikėti savimi ir drąsiai tobulėti.