Paklausių sričių studentus įmonės „medžioja“ pačios
CVonline marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad darbo pasiūlymų kiekis po pandemijos yra šiek tiek sumažėjęs, tačiau norintys dirbti studentai vis dar gali rasti jiems tinkamų darbo pasiūlymų. Kyla klausimas: kokio darbo studentai dairosi dažniausiai?
„Studentai linkę rinktis tokius darbus, kuriuos galima derinti su studijomis, pavyzdžiui, darbai pamainomis, slenkančiu grafiku ar nepilnu etatu. Taip pat studentai renkasi darbus, kuriems atlikti nereikalaujama itin aukšta kvalifikacija arba darbo patirtis, tai vadinamosios įvadinės pozicijos“, – sako darbo rinkos žinovė.
Anot jos, populiariausios studentų pasirenkamos darbo sritys yra šios: klientų aptarnavimas, viešasis maitinimas, prekyba, darbas sandėlyje, gamyba, administravimas, asistento pozicijos įvairiose veiklos srityse.
„Žinoma, yra nemažai studentų, kurie kryptingai siekia karjeros ir renkasi tokias praktikos ir pirmo darbo pozicijas, kurios būtų susiję su studijuojamu dalyku“, – pastebi pašnekovė.
R. Karavaitienės teigimu, įmonės taip pat nesnaudžia ir dairosi gabiausiųjų: „Motyvuotus ypač paklausių sričių studentus įmonės „medžioja“ jau nuo pirmo kurso. Todėl jei studentai nebijo atsakomybės, turi noro ir galimybių studijas derinti su darbu, dirbti pradeda jau pirmame kurse.“
Tiesa, specialistė priduria, kad yra ir tokių studentų, kurie dirbti renkasi tik vasaros atostogų metu – dažniausiai tai būna prekybos, klientų aptarnavimo, gamybos ar žemės ūkio srities ne itin kvalifikuoti darbai.
Atlyginimas nepriklauso nuo to, ar darbuotojas yra studentas
Neretai pasitaiko, kad tam tikri darbai yra vadinami studentiškais – darbai, už kuriuos mokama mažai, o ir sąlygos – ne pačios geriausios. Tačiau R. Karavaitienė skuba paneigti tokį įsitikinimą ir atskleidžia, nuo ko priklauso dirbančių studentų atlyginimas.
„Kadangi pirmieji studentų darbai būna paprastesni ir žemesnių pozicijų, jų atlyginimų vidurkiai siekia 600-800 eurų į rankas. Žinoma, atlyginimas priklauso ir nuo darbo srities, ir nuo įmonės veiklos srities, ir nuo pačio darbuotojo demonstruojamų darbo rezultatų", – sako moteris.
Anot specialistės, mažiausiai darbo rinkoje uždirba nekvalifikuoti darbuotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie studentai, ar ne.
„Studentai, priklausomai nuo jų gebėjimų, neretai dirba ir gerai apmokamuose darbuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, inžinerijos ir panašiose srityse. Galima sakyti, kad atlyginimas priklauso ne nuo to, ar darbuotojas yra studentas, bet nuo to, kokioje srityje dirba, kaip greitai joje tobulėja ir kokius naudingus įgūdžius geba pritaikyti“, – paaiškina R. Karavaitienė.
Pašnekovė sako, kad tie studentai, kurie sugeba ir gerai mokytis, ir dirbti su studijomis susijusius darbus, nelieka nepastebėti ir jau studijų metu sukaupia daug vertingos patirties. Gavę diplomą jie jau būna pilnaverčiai, patyrę ir vertinami darbo rinkos žaidėjai.
„Su sunkumais ieškant darbo dažniau susiduria tie studentai, kuriems studijų metu nepavyko sukaupti naudingos praktinės patirties“, – pastebi CVonline atstovė.
Ragina rinktis tokį darbą, kuris būtų susijęs su ateities profesija
Darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas teigia, kad studentams geriausia dirbti tokį darbą, kuris būtų susijęs su jų būsimomis specialybėmis.
„Jau seniai įrodyta, kad geriausia mokytis konkrečioje darbo vietoje. Jeigu studentas įsidarbina pagal specialybę, tai yra labai puikus variantas“, – sako pašnekovas.
Anot jo, dirbant galima susipažinti su pažangesne technika, semtis vis atsinaujinančių žinių.
„Sprendžiame problemą: kaip pakelti žmonių gebėjimus, kurie mokosi profesinėse ar aukštosiose mokyklose? Esame linkę manyti, kad praktiką geriau atlikti konkrečioje įmonėje, nes technologine ir įrangos atnaujinimo prasme įmonės gali pasigirti daug aukštesniu lygiu nei aukštųjų mokyklų laboratorijos. Jos niekada nesuspės su technologine pažanga, kurią yra įdiegusios konkrečios įmonės“, – sako D. Arlauskas.
Į studentų darbą parduotuvėse žiūri skeptiškai
Ne paslaptis, kad nemažai studentų renkasi dirbti ne su jų būsima profesija susijusį, bet mažiau kvalifikuotą ir negausiai apmokamą darbą, pavyzdžiui, pardavimų ir aptarnavimo srityje. Bet ar tikrai bet koks darbas studentams yra naudingas?
„Aš manau, kad tokie darbai yra kraštutinis variantas. Suprantu, jei žmogus turi mokėti už savo studijas, todėl yra priverstas dirbti. Bet toks darbas yra mažiau efektyvus – žmogus dirba nemylimą darbą, pluša tik dėl pinigų, o jo motyvacija labai nežymi", – teigia D. Arlauskas.
Pašnekovas sako šiek tiek skeptiškai žiūrintis į tai, kai dirbama tik dėl pinigų.
„Dabartinis žinių lygis yra pakankamai aukštas, reikia daug domėtis, skaityti, komunikuoti“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad mažai kvalifikuoti darbai sueikvoja daug laiko, tačiau atneša mažai naudos.
Anot D. Arlausko, studentai turėtų skirti daugiau pastangų ieškojimui darbo, kuris susijęs su jo specialybe: „Tokiu atveju studentas gaus žymiai daugiau naudos.“