Leidyklos „Šviesa“ atliktas tyrimas parodė, jog 31 proc. tėvų mano, jog jų vaikai mėgsta mokytis savarankiškai ir net 54 proc., daugiausia 5-13 metų vaikų tėvų, mano, kad jų vaikai mėgsta mokytis su tuo, kas gali padėti ar patarti.
Būdas ne tik padėti, bet ir bendrauti
Psichologė Asta Blandė teigė, jog vos vaikui pradėjus eiti į mokyklą, tėvų pagalba svarbi ne tik atliekant namų darbų užduotis, bet ir surandant geriausią mokymosi laiką, būdą ir tempą. Anot psichologės, to reikia, kad vaikui susiformuotų įprotis grįžus į namus kažkiek laiko skirti savarankiškam mokymuisi. Kiek vėliau, specialistės teigimu, tėvų pagalba taip pat yra labai svarbi, mat namų darbų ruoša kartu gali tapti puikiu keliu į atviresnį vaiko bendravimą.
„Pirmus mėnesius svarbu mokinukui parodyti, kada ir kaip jam geriausia atlikti savarankiškas namų užduotis. Vėlesniais etapais, pagalba iš tėvų pusės būtina, kai kas nors sunkiau sekasi. Taip pat vertingas tėvų bendravimas apie mokymosi patirtis mokykloje, išklausymas, kas ir kodėl sekasi ar nesiseka bei pasidalinimas savo patirtimi apie tai, kaip buvo patiems tėvams“, – aiškino A. Blandė.
Turėtų pradėti savarankiškai
Šiaurės Licėjaus mokytoja Kamilė Raudytė taip pat teigė, jog vaikui tėvų pagalba – svarbi, tačiau nereikėtų vaiko skatinti namų darbus ruošti tik su tėvais, o atvirkščiai, skatinti jo savarankiškumą ir akcentuoti, kad grįžęs po pamokų ar popamokinės veiklos, vaikas namų darbus turėtų pradėti ruošti vienas.
Tiesa, mokytoja pridėjo, kad Šiaurės Licėjuje taikoma praktika neužduoti namų darbų. Anot jos, visa saviugda atliekama mokykloje. Kai viskas padaroma ugdymo įstaigoje, dėl namų darbų galvos sukti nereikia nei vaikams, nei tėvams.
„Grįžęs iš mokyklos vaikas turi padaryti namų darbus savarankiškai, sunkesnes užduotis gali atlikti tiek, kiek supranta ir pasibraukti ar užsirašyti klausimus ten, ko tikrai nesupranta ir jam reikia pagalbos. Kai tėvai po darbų grįžta į namus, gali su vaiku aptarti, su kokiais sunkumais jis susidūrė ir padėti atsakyti į jam iškilusius klausimus“, – aiškino mokytoja.
Atsakymus turėtų surasti patys
K. Raudytė akcentavo, kad net ir padėdami atlikti užduotis, tėvai neturėtų tiesiog pasakyti atsakymų. Anot mokytojos, pirmiausia, labai svarbu įsiklausyti, ko iš tiesų vaikas nesupranta. Pedagogė aiškino, kad dažnai užduotis vaikui tampa sudėtinga ne dėl to, kad ją sunku išspręsti ar surasti teisingą atsakymą, bet dėl to, kad vaikui būna per sunku perskaityti pačią užduotį, ar suprasti ką iš teisų jis turėtų padaryti.
„Kartais vaikui gali būti tiesiog sunku perskaityti pačią užduotį, o kartais vaikas tiesiog dar nesuvokia, ką perskaitė. Tad šiais atvejais tėvai gali būti tik užduočių įgarsintojai. Vėlesnėse klasėse, atsiradus sudėtingesnėms užduotims, tėvai gali būti patarėjai, kurie skatins vaiką pamąstyti, nukreips, kur galima ieškoti atsakymų, pasitelks vaizdines, praktines priemones, kad vaikas lengviau suprastų, kaip tą užduotį atlikti“, – sakė pedagogė.
Mokytoja taip pat pridūrė, kad net ir tikrindami vaikų atliktus namų darbus, tėvai neturėtų klaidų taisyti patys ar pasakyti, kodėl vaiko atsakymas nėra teisingas. Anot jos, tėvai turėtų skatinti savo atžalas patiems išsiaiškinti, kokia klaida buvo padaryta ir koks iš tiesų yra teisingas atsakymas.
„Tėvai patys neturėtų ištaisyti vaikų namų darbuose padarytų klaidų. Pavyzdžiui, tėvai gali paklausti ar tikrai šis veiksmas ir atsakymas yra teisingi, jeigu tai lietuvių kalbos užduotis, galima paprašyti perskaityti garsiai, ką parašė, nes garsus skaitymas dažnai vaikams padeda pastebėti savo klaidą“, – sakė mokytoja.
Kūrybiškumas – tik į naudą
K. Raudytė taip pat pastebėjo, kad norėdami vaikams padėti atlikti užduotis, kai reikia kažką išmokti mintinai, tėvai į jas turėtų pažiūrėti kūrybiškai.
„Kartais yra ir užduočių, kur reikia išmokti mintinai, pavyzdžiui, anglų kalbos žodžiai, daugybos lentelė, eilėraščiai, pasakojimai. Tėvai gali įsitraukti į šių dalykų mokymąsi žaidimais. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mokosi anglų kalbos žodžius ir juos galima sutikti namuose, pavyzdžiui, stalo indai ir įrankiai, serviruodamas vaikas gali juos įvardinti. Mokantis eilėraščių, tėvai gali pasimokyti kartu ir surengti eilėraščių deklamavimo konkursą“, – patarė K. Raudytė.
Nenoras mokytis gali slėpti kitą problemą
Tiesa, pedagogė atkreipė dėmesį, jog vaikai gali reikalauti pagalbos ir dėl to, kad patys vengia atlikti užduotis. Mokytoja tėvams patarė stebėti savo vaiko pažangumą ir įvertinti, su kokiomis užduotimis jam susidoroti nėra sunku, o su kokiomis gali prireikti patarimo. Anot mokytojos, manipuliacija ir nenoras ruošti namų darbus gali kilti ne tik dėl tingėjimo, o ir dėl prastos vaiko savijautos.
„Ar vaikas manipuliuoja nesunku patikrinti paklausus, kas prašoma padaryti konkrečioje užduotyje ir ko būtent joje vaikas nesuprato. Žinoma, vertėtų pasidomėti, kodėl vaikas nenori atlikti užduočių, gal tai susiję su dingusia motyvacija mokytis, galbūt, jam žymiai smagiau daryti darbus su tėveliais, nes tik tada gauna jų dėmesį, galbūt, vaiko dienotvarkė yra stipriai perpildyta ir vaikas nebeturi jėgų namų darbų užduotims atlikti. Taip pat gali būti, kad vaikas nepatiria mokymosi džiaugsmo, nes dažnai daro klaidas ir patiria spaudimą iš tėvų ir/ar mokytojų, tad nejaučia poreikio daryti, nes vis tiek atliks neteisingai“, – sakė K. Raudytė.