Laikas atsisveikinti su pažymiais
Pažangi ugdymo sistema yra orientuota į kiekvieną mokinį, jo individualius talentus ir stiprybes. Deja, dabartinė sistema visus mokinius suniveliuoja, aukščiausiu prioritetu iškeldama ir vertindama tik jų akademines žinias. Prie to nemenkai prisideda mokyklų reitingavimas, kuris praktiškai eliminuoja mokinių ir mokyklų orientaciją į įvairesnius talentus, ne tik akademines žinias. Kol šis fokusas išlieka, mokykla nesikeis ir liks tradicinė. Apie tai ne kartą kalbėjau ir aš, ši tema yra pastarojo dešimtmečio aukšto lygio konferencijų diskusijų objektas.
Tad kas šį kartą buvo kitaip? Pagrindinis skirtumas, kad apie tai jau ne tik kalbama, bet ir atsiranda iniciatyvos, kuo pakeisti dabartinę vertinimo sistemą. Kai ši mintis nuskamba tarptautinio bakalaureato sistemoje, kai tam pritariamai linkčioja programos vadovai, o mokyklų atstovai pasitinka ovacijomis – vadinasi, aplinka pokyčiui pasirengusi. Žinoma, toks pokytis dar užtruks, tačiau jeigu prie jo prisijungs geriausios mokyklos ir universitetai, proveržis neišvengiamai įvyks.
Kaip galėtų atrodyti naujoji vertinimo sistema? Ji neabejotinai turėtų matuoti ir mokinio bendrąsias kompetencijas, tokias kaip mąstymo, komunikaciniai, darbo komandoje gebėjimai. Struktūruotą bendrųjų kompetencijų vertinimo sistemą apjungę su akademinių žinių vertinimu, turėtume mokinio išsilavinimo indeksą, kuris matuojamas ne tik pažymiais, bet ir talentais, veiklomis, iniciatyvumu. Vilties teikia tai, kad apie tokias sistemas jau ne tik kalbama. Kita ryški konferencijos tendencija – kuriama vis daugiau įrankių ir sprendimų, kurie galėtų pateikti tokį platesnį mokinio profilį.
Tarpdiscipliniškumas, arba Žingsnis link realios gyvenimiškos ir profesinės patirties
Dar viena neišsenkanti švietimo konferencijų tema – ugdymo tarpdiscipliniškumas. Pažangūs turinio kūrėjai ieško būdų, kaip mažinti dalykų svorį ugdyme ir taikyti tarpdisciplininius mokymo(si) formatus.
Ilgalaikėje perspektyvoje mokyklose dalykinė sistema turėtų išnykti. Tai būtų dar vienas radikalus, bet būtinas pokytis. Nei gyvenimiškose situacijose, nei profesiniame pasaulyje nesusiduriame su atskirais dalykai, visos užduotys yra kompleksinės, reikalaujančio įvairių žinių derinimo. Tačiau mokykloje atvirkščiai – dvylika metų mokiniai mokosi dalykus atskirai, fragmentuotai.
Kas galėtų pakeisti dalykinę sistemą? Užduotys ir projektai, kur skirtingas žinias reikėtų sujungti. Pradinė mokykla, net ir Lietuvoje, jau stipriai pažengusi šia linkme. Pagrindinėje mokykloje šie pokyčiai skinasi kelią sunkiau, nes programos parašytos skirtingiems dalykams. Visgi ir čia jau yra bandymų integruoti pamokas.
Pirma tarpdiscipliniškumo pakopa gana elementari – du ar daugiau dalykų sujungiami bendrai, pavyzdžiui, fizikos pamoka ir anglų k. Antras lygmuo – mokiniams formuojamos užduotys, kai reikia pritaikyti kelių dalykų žinias, pavyzdžiui, parengti tam tikro laikotarpio analizę per istorinius ir literatūros raidos pjūvius. Aukščiausias tarpdiscipliniškumo lygmuo – projektai ir tyrimai, probleminės užduotys, kurioms išspręsti reikia daugelio ar net visų dalykų žinių. Tarkime, mokiniai turi įvertinti, kokią įtaką ledynų tirpsmui daro žmogaus veikla. Šiai užduočiai reikės geografijos, istorijos žinių, matematiškai apskaičiuoti tūrius, vandens kilimo lygį, o jei dar vertinsime, kokia šių pokyčių reikšmė gamtai, neapsieisime ir be biologijos žinių.
Planetos gelbėtojų karta
Nors apie tvarumą kalbame taip dažnai, kad kartais jau nebesusimąstome apie pranešimų turinį, konferencijoje tai buvo viena karčiausių temų. Į tvarumą ugdyme pirmiausia siūloma žiūrėti integraliai (ang. whole school approach), jis turėtų apimti absoliučiai visas sritis – nuo mokymosi turinio ir metodų iki mokyklos infrastruktūros, resursų tausojimo ir net maitinimosi. Tikslas – užauginti kartą, kuri ne tik suvoktų, ką reiškia tvarus požiūris, bet ir juo vadovautųsi visose veiklose ir asmeniniame gyvenime.
Kalbant paprastai, mokykla turi užauginti sąmoningą pilietišką jauną žmogų, kuriam teks gelbėti mūsų planetą. Tad tvarumas tampa nebe deklaratyvia, o labai svarbia strategine mokyklos kryptimi.
Doc. dr. Nerijus Pačėsa yra „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius.