Priėmimas į Vilniaus mokyklas – tikras galvos skausmas vienišai mamai: keturi vaikai pateko į keturias skirtingas mokyklas

Ateinančiais mokslo metais į naujas mokyklas savo vaikus turėsiantys vesti vilniečiai dalijasi nepavydėtinomis istorijomis, kai negavo vietų norimose ugdymo įstaigose. Socialiniuose tinkluose mokyklinukų tėvai piktinasi nesuprasdami, kodėl jų atžalos nepateko į šalia namų esančias mokyklas arba tas, kuriose jau mokosi kiti šeimos vaikai, daugelis abejoja priėmimo tvarkos skaidrumu ir netgi tariasi dėl kolektyvinių skundų. Į Delfi redakciją kreipėsi keturis vaikus auginanti vilnietė Gabija Driukienė – visiems jos vaikams priskirtos skirtingos mokyklos. Moteris nenumano, kaip kas rytą reiks spėti juos visus išvežioti ir pačiai laiku nukeliauti į darbą. Tuo metu Priėmimo tvarkos apraše daugiavaikei mamai nenumatoma jokių nuolaidų.

G. Driukienė keturis mokyklinio amžiaus vaikus augina viena – neslepia, kad po skyrybų vaikų tėtis nuo bet kokios pagalbos visiškai atsiribojęs. Šiemet vyriausiasis jos sūnus mokysis dešimtoje klasėje Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje, antras sūnus pakviestas į 9 kl. Senvagės gimnazijoje, viena dukra toliau mokysis Jeruzalės progimnazijoje – bus penktokė, o jaunėlė į pirmą klasę turės eiti Baltupių progimnazijoje.

Moteris džiaugiasi bent tuo, kad antrąjį sūnų jau pavyko prirašyti prie vyriausio brolio mokyklos – jį pasisekė perkelti po antrojo stojimo turo susisiekus su pačia šv. Kristoforo mokykla. Tačiau didžiausias galvos skausmas likęs – sesėms nenusimato galimybės lankyti tą pačią – Jeruzalės – mokyklą. Taigi situacija vis dar sudėtinga: keturi vaikai – trys skirtingos mokyklos.

„Šiemet į pirmą klasę išeis jauniausia mano dukra. Dėl jos pateikiau prašymą į mokyklą, kurioje mokėsi visi trys vyresnieji mano vaikai, – į Vilniaus Jeruzalės progimnaziją. Kai į ją stojo pirmi du vaikai, ši mokykla mums priklausė pagal gyvenamąją vietą, o trečioji sesė pateko, nes jau mokėsi broliai. Tačiau dabar ketvirtai sesei vietos nebeatsirado“, – pasakojo G. Driukienė.

Ankščiau pagal deklaruotą vaikų gyvenamąją vietą jiems mokytis ir priklausė Jeruzalės progimnazijoje, tačiau po pertvarkų priskyrė Baltupių progimnaziją, vyresniesiems – Senvagės gimnaziją. Iki šiol visi vaikai deklaruoti tėčio gyvenamuoju adresu, nors iš tiesų gyvena su mama.

„Esu vieniša keturių vaikų mama, tėvas yra, bet tik pase. Nors ir priteista padėti darbo dienomis su vaikais, deja, ir čia valstybė neįgali susitvarkyti su teismo sprendimais, bet šįkart ne apie tai, – kalbėjo daugiavaikė mama. – Vaikai liko deklaruoti pas tėvą, nes man teko tiesiog išeiti į gatvę ir neturėjau kur jų perregistruoti. Pati prisiregistravau pas šeimos draugą, kad nelikčiau be deklaruojamosios vietos.“

Dabar moteris su vaikais gyvena Visorių gatvėje ir tikina, kad Jeruzalės mokykla, nors teritoriškai taip pat nėra priskirta šiai gatvei, strategiškai vaikams būtų patogesnė nukeliauti – tereiktų pereiti per tiltą. Moteris tikėjosi, kad jauniausia dukra pateks į šią mokyklą ir galės į ją keliauti kartu su sese.

„4 vaikai – 4 skirtingos mokyklos. Mielai kreipčiausi į tuos, kurie sudarinėjo vertinimo kriterijus, ir paklausčiau, kaip vienišai mamai spėti rytais nuvežti bei laiku nuvažiuoti į darbą, o vakare visus vaikus susirinkti ir toliau kibti į darbus. Mano biuras yra centre, dirbu 1,5 etato, darbas – beveik iki 20 val. Kokiu būdu man reiks suspėti, kai ir darbas, ir pamokos prasideda nuo 8 ryto, aš nežinau. Be to, turiu daug komandiruočių, tenka keltis ir išvažiuoti gerokai ankščiau, neįsivaizduoju, ką darysiu. Jei jaunėlė pakliūtų į tą pačią mokyklą su sese, tai ir nueiti, ir grįžti galėtų vienos pačios“, – nuogąstavo moteris.

Dėl susidariusios situacijos G. Driukienė kreipėsi ir į pačią mokyklą, ir į savivaldybę, tačiau pagalbos nesulaukė. „Niekam neįdomu, kad vaikai negyvena su tėvu ir tėvas neprisideda prie pagalbos juos vežiojant į mokyklas. Suprantu, kad pirmenybė – vaikams pagal deklaruotas gyvenamas vietas, bet kiek tokių, kurie deklaravosi tik tam, kad patektų į norimas mokyklas. O aš jokių privilegijų neturiu, niekam neįdomu, kad viena auginu keturis vaikus. Juk yra gyvas tėvas, o į tai, kad jis – tik pase, niekas nesigilina“, – dalijosi ji.

Pirmenybė – atitinkantiems tam tikrus kriterijus

Paprašytas pakomentuoti Vilniaus Jeruzalės progimnazijos direktorius Linas Vasarevičius sakė, kad apie šios šeimos situaciją žino, tačiau nieko padaryti negali – visi norintys į mokyklą paprasčiausiai netelpa.

„Vilniaus Jeruzalės progimnazijoje pagal galimybes priimti naujų mokinių 2023–2024 m.m. formuojamos trys pirmokų klasės. Pateikti 224 prašymai – 118 iš mokyklai priskirtos teritorijos, 106 neteritoriniai, o pakviesti 72 būsimieji pirmokai, – skaičius pateikė L. Vasarevičius. – Vaikų mamai suteikta visa aktuali informacija dėl priėmimo tvarkos ir suskaičiuotų pirmumo taškų.“

Taip pat jis priminė, kad priėmimas į mokyklą vykdomas iki pat rugpjūčio 31 d., tad vilties bent teoriškai dar yra.

Tą patį patvirtino ir Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas. „Su vaikų mama dėl šios situacijos buvo susisiekta, jai suteikta visa aktuali informacija dėl priėmimo tvarkos ir suskaičiuotų pirmumo taškų, – patikino jis. – Atsiradus laisvų vietų (tarkime, jei kurio nors priimto vaiko tėvai nuspręs jį vesti į kitą mokyklą), progimnazija siūlys laisvas vietas vaikams iš eilės pagal surinktą pirmumo kriterijaus taškų sumą, taigi galimybė dar patekti į norimą mokyklą išlieka nuolat.“

G. Grubinskas išvardijo, kokie vaikai, remiantis Priėmimo tvarkos aprašu, priimami be eilės:

1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai;
2. Sunkią judėjimo negalią turintys vaikai ir vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi sunkią judėjimo negalią, o jų deklaruota gyvenamoji vieta patenka į mokyklos, nepritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims, aptarnavimo teritoriją;
3. Lietuvos diplomatų, grįžusių į savivaldybės teritoriją iš darbo užsienyje, vaikai;
4. Lietuvoje dirbančių užsienio valstybių diplomatų vaikai;
5. Lietuvos krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į savivaldybės teritoriją, vaikai, priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai;
6. Toje pačioje įstaigoje dirbančių mokyklos darbuotojų vaikai;
7. Toje pačioje mokykloje pradinio ugdymo programą baigę ir pageidaujantys mokytis 5-ojoje klasėje vaikai;
8. Toje pačioje mokykloje pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (8-ąją klasę) baigę ir pageidaujantys mokytis 9-ojoje (I gimnazijos) klasėje vaikai;
9. Toje pačioje mokykloje pagrindinio ugdymo programą baigę ir apsisprendę tęsti dalykų bei dalykų modulių mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą vaikai;
10. Reemigrantų vaikai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta buvo išregistruota iš Lietuvos, tačiau tėvai kartu su vaikais apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą;
11. Įvaikinti vaikai, globotiniai ir rūpintiniai, kai jų tėvų (globėjų, rūpintojų) deklaruota gyvenamoji vieta priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai.

Šių kriterijų neatitinkančių vaikų prašymai patenka į pirmumo eilę, kurios tvarka sudaroma pagal žemiau išvardintų kriterijų suteikiamų taškų sumą:

1. Neįgalių tėvų vaikams skiriamas 1 taškas;
2. Vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų, o kitas yra miręs, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu arba kai teismo sprendimu vienam iš tėvų apribotos tėvystės teisės, skiriamas 1 taškas;
3. Dvynukams, trynukams ir kitiems daugiavaisio gimimo vaikams, kai jie priimami kartu, skiriami 2 taškai;
4. Daugiavaikių šeimų vaikams, kai tėvai pateikia daugiavaikės šeimos faktą įrodančius dokumentus, skiriamas 1 taškas;
5. Toje pačioje mokykloje priešmokyklinio ugdymo grupę lankiusiems vaikams, kai jie priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai, skiriamas 1 taškas;
6. Vaikams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ir bent vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai daugiau nei 6 metus, skiriami 4 taškai;
7. Vaikams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ir bent vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta priklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai ne mažiau kaip 2, bet ne daugiau nei 6 metus, skiriami 2 taškai;
8. Vaikams, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklos aptarnavimo teritorijoje naujai įsigytame (iki 2 metų) būste, kai pateikiamas tai įrodantis dokumentas, skiriami 2 taškai;
9. Vaikams, kurių broliai ir/ar seserys prašymo pateikimo metu mokosi toje pačioje mokykloje ir toliau tęs mokymąsi joje, skiriamas 1 taškas;
10. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, kurie nepriklauso mokyklos aptarnavimo teritorijai, skiriama 0,5 taško.

„Kai šių kriterijų suteikiamų taškų vienodą sumą surenka keli vaikai, pirmumas suteikiamas ilgiau mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems mokiniams, po to – mokiniams, kurių broliai ir/ar seserys mokosi toje pačioje mokykloje, po to – vaikams, kurie deklaruoti mokyklos aptarnavimo teritorijoje mažiau nei 2 metus, po to – vaikams, deklaruotiems arčiausiai mokyklos, – aiškina G. Grubinskas. – Svarbus aspektas, kad ne mokyklos aptarnavimo teritorijoje deklaruoti vaikai, kurių broliai ir/ar seserys prašymo pateikimo metu jau mokosi ir tęs mokymąsi mokykloje, į kurią teikiamas prašymas, turi teisę pretenduoti į mokyklos laisvas vietas kartu su mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje deklaruotais vaikais, tačiau tokiu atveju jiems nėra taikomi atitinkamo pirmumo kriterijaus taškai.“