Edukacinio turinio platformos „mokomoko“ kūrėja Diana Gabriūnaitė pranešime žiniasklaidai pastebi, kad vaiko raidos specialistai sutaria, jog visiškai atskirti vaikų nuo technologijų pasaulio tėvai neturėtų, tačiau vertėtų pasistengti naudotis jomis patiems leisti kuo vėliau: „Kuo anksčiau savo vaikui duosime telefoną, leisime žaisti kompiuterinius žaidimus ar žiūrėti televizorių, tuo labiau tai trukdys formuotis stipriai ir kūrybingai asmenybei.“
Jai antrina ir psichologė Gabija Petravičė, kuri pažymi, kad siekiant ugdyti sveiką vaikų santykį su technologijomis, tėvai turės apsišarvuoti kantrybe.
Ribas brėžia suaugusieji
Anot D. Gabriūnaitės, esminis dalykas, kurio tėvai neturėtų pamiršti mokydami savo vaikus, – ribas brėžia jie – suaugusieji. Tai patvirtina ir jos, kaip auklės, patirtis: „Jei tėvai sėkmingai laikosi šios taisyklės, ilgainiui vaikams tampa lengviau prisitaikyti prie jiems taikomų normų.“
„Jeigu nusprendžiame technologijas vaikui leisti naudoti, kaip papildomą priemonę pažinti pasaulį, tai turime būti pasiruošę atlaikyti ir jo emocijas, kai norės daugiau, tačiau ribos jau bus pasiektos. Jeigu leidžiame vaikui pažiūrėti filmuką, žinoma, kad jis norės pamatyti dar ir dar vieną, todėl mes turime nuspręsti, kada gana“, – perspėja psichologė ir priduria, kad tam reikės daug kantrybės.
Kai vaikas negauna to, ko nori, pavyzdžiui, dar vieno filmuko, lengviau susitvarkyti su jam kylančiomis emocijomis ir susitarti, anot psichologės, gali padėti ribų kūrimo taisyklės.
„Stenkitės visuomet susitarti su vaiku iš anksto, atspindėti jo emociją, priminti susitarimą ir jo laikytis. Svarbu, kad visa tai darytumėte ramiai, nuosekliai. Pavyzdžiui, sakote „matau, kad pyksti, kai išjungiu televizorių, tačiau ar pameni, kad tarėmės dėl trijų filmukų, todėl dabar televizorius liks išjungtas.“ Jei vaikas nenustoja prašyti, tai irgi galime atspindėti: „Galbūt tau atrodo, kad jei daug kartų paprašysi, leisiu įsijungti vėl, bet taip nebus – susitarimo nekeisiu.“ Taip vaikas pamažu mokysis ribų“, – pažymi G. Petravičė.
Gali būti naudingas
Psichologė atkreipia dėmesį, kad nors technologijų naudojimą rekomenduojama atidėti kuo vėlesniam laikui, tačiau pradėjus, jį galima stengtis paversti kuo naudingesniu užsiėmimu, tačiau tam reiks pastangų ir laiko.
„Pirmiausia, svarbu nors šiek tiek atrinkti, ką vaikas, ypač labai jaunas, žiūri. Psichiką labai stipriai veikia ekrane matomas smurtas, o gebėjimą sutelkti dėmesį – itin greitai besikeičiantys vaizdai, daug efektų, todėl mažyliams geriau parinkti filmukus su kiek įmanoma labiau statišku vaizdu, ramesnius. Naudinga parinkti įtraukiančius filmukus, kad kartu vaikas galėtų dainuoti, pajudėti, atkartoti judesius“, – kaip derinti malonumą su nauda, pasakoja specialistė.
Anot jos, rekomenduojama, kad procese kartu dalyvautų vaiko tėtis ar mama ir kartu aptartų ekrane matomus vaizdus, paklaustų, kas filme įvyko, kas patiko ar nepatiko. „Pažiūrėjus filmuką pasiūlykite vaikui nupiešti pagrindinį veikėją ar visą veiksmo komiksą – tai skatina kritinį mąstymą, vaizduotę, lavina atmintį“, – siūlo G. Petravičė.
Veiklas parinkite pagal amžių ir gebėjimus
D. Gabriūnaitė pastebi, kad turint laiko, vaikus gali sudominti labai įvairios veiklos, o filmukų tuomet jiems visiškai nereikia. Svarbiausia, kad veiklos būtų parinktos pagal vaiko amžių ir individualius gebėjimus – tuomet jam bus tikrai įdomu ir naudinga.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad labiausiai vaikams patinka įvairios sensorinės dėžės, kurių padaryti galima daugybę. Pavyzdžiui, tikriausiai nerasime vaiko, kuriam nepatiktų gyvūnai, o kai įdomi tema, bus įdomus ir užsiėmimas, todėl puikus pasirinkimas – „gyvūnėlių ferma“. Jai padaryti reikia žaislinių gyvūnėlių, pupelių (tinka įvairios stambesnės kruopos), įvairių indelių ir didelės dėžės. Į dėžę supilame pupeles, ant viršaus gražiai išdėliojame gyvūnėlius bei indelius ir štai – gyvūnėlių ferma paruošta tyrinėjimui“, – kaip namuose pasigaminti smagų užsiėmimą, pasakoja auklė Diana.
Dar viena naudinga veikla – tapymas teptuku ant nestandartinio paviršiaus, pavyzdžiui, kartono dėžės ar stalo, padengto plėvele: „Piešimas, spalvinimas bei dažymas ne tik lavina vaiko kūrybinį mąstymą, bet kartu padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.“
Kad filmukų žiūrėjimas būtų naudingas
Jei galimybių šioms veikloms neturite ir visgi svarstote, kaip užimti vaiką, kad būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga, D. Gabriūnaitė siūlo pasinaudoti keliomis idėjomis.
„Parinkę filmuką pagal vaiko amžių ir pomėgius – mašinytės, vaisiai, gyvūnai, – net ir kažkuo užsiimdami, galite rasti laiko aptarti su juo rodomų objektų spalvą, dydį, padiskutuoti, kas labiausiai patinka. Toks filmukų žiūrėjimas lavins vaiko susikoncentravimą, atidumą, gebėjimą skirti spalvas“, – pažymi „mokomoko“ autorė.
Dar vienas naudingas pasiūlymas – pasirinkti filmuką ar vaizdo įrašą, kuriame vaikai daro mankštą.
„Vaikams patinka stebėti ir kartoti bendraamžius – stebėkite, kaip jis tai daro. Gali būti, kad pirmąjį kartą vaikas įsitrauks nenoriai, tačiau stebės tikrai susidomėjęs, o ateityje tai gali tapti ir smagia kiekvieno ryto tradicija kartu“, – teigia D. Gabriūnaitė ir pastebi, kad tai ne tik linksmas laikas, bet ir puiki mankšta, tačiau svarbu, kad grotų rami ir smagi, o ne triukšminga muzika.
„Filmukai gali padėti lavinti ir mažamečio klausą. Įsijunkite skirtingų instrumentų garsus ar muziką, pavyzdžiui, grojančią gitarą, pianino, būgnų garsus. Išklausykite, o vėliau aptarkite su vaiku, kokį garsą girdite, kuris labiau patinka. Šis užsiėmimas padės lavinti ne tik klausą, bet ir vaizduotę, leis vaikui atsipalaiduoti ir nusiraminti. Šį pratimą rekomenduojama atlikti prieš pietų ar nakties miegą“, – siūlo auklė Diana.