Šiame etape ne tiek svarbus perteikiamų žinių kiekis, kiek savarankiško mokymosi kompetencija ir motyvacija, kuri kuriama įkvepiančios aplinkos ir įtraukių metodų. Mokytis visuomet lengviau, kai mokytojai sugeba sudominti savo dalyku, įtraukia mokinius į pamokas. Nors tai nelengva pamatuoti, pateikti kertiniai aspektai padės geriau apsispręsti ir pasirinkti.
Specializuota ar bendrojo ugdymo gimnazija?
Rinktis gimnaziją pirmiausia siūlau pradėti nuo apsisprendimo – ar ieškote specializuotos ugdymo krypties, ar bendrojo ugdymo gimnazijos. Atrodo, kad specializacija yra geras dalykas ir tokių gimnazijų daugėja, ypač pasirinkusių inžinerinio ugdymo kryptį. Visgi, nepasikliaukite vien pavadinimu ir pasidomėkite atidžiau, ką gimnazija daro papildomai, kad sustiprintų pasirinktos krypties kompetencijas, kokias galimybes mokinys turi gilinti žinias šioje srityje. Gimnazijos atstovų galite paprašyti papasakoti apie mokytojų kompetencijas, pasiteirauti, ar mokykloje veikia interesų klubai (pavyzdžiui, programuotojų, inžinierių, debatų ir pan.), kurie orientuoti į siauresnės srities žinių gilinimą, ar kartu su mokytoju papildomai dirbama laboratorijose, atliekamos kitos, sudėtingesnės užduotys.
Vien tik teorinės žinios laukto rezultato neduos
Apsisprendus dėl gimnazijos tipo, kitas svarbus pasirinkimo kriterijus – kaip gimnazija geba susieti žinias su praktika. Gimnazijoje ypač išryškėja žinių beprasmybė: žinių daug, jos sudėtingos, mokiniams atrodo, kad daugelio dalykų, kurių jie mokosi, gyvenime net neprireiks. Jei mokytojai negali žinių kontekstualizuoti, priartinti prie realaus gyvenimo, didėja mokinių demotyvacija. Todėl būtinai pasidomėkite, kaip gimnazijoje žinios siejamos su praktika, kokie mokymo formatai, patyriminiai metodai naudojami, kiek apsilanko praktikų, paprašykite papasakoti apie bendrųjų kompetencijų vystymo planus.
Kuo patyriminės veiklos mokykloje bus mažiau, tuo mokiniui mokytis bus sunkiau, nes mažės jo motyvacija – liks bukas kalimas. Vis dar yra manančių, kad jei mokytis sunku, vadinasi, gimnazija gera. Tai mitas, o tai, kad vaikas gimnazijoje „kankinasi“, lauktų rezultatų taip pat neduos.
Nepamirškite technologinio pasirengimo
Su žinių praktiškumu ir įdarbinimu stipriai susijusi mokyklos infrastruktūra ir jos pasirengimas gimnaziniam mokymui. Tai apima laboratorijas, turimas technologines priemones, skaitmeninį turinį ir jo pritaikymą ugdymui. Visa tai leis mokiniui geriau pasirengti studijoms universitete. Nesiorientuokite vien tik į brandos egzaminus. Kaip jau minėjau, jų sėkmė stipriai koreliuoja ne su gaunamu teoriniu žinių kiekiu, o su tuo, kiek mokinys turi patyriminių sąsajų su realiu pasauliu, kaip išnaudojamos technologijos. Tokio mokinio aukštesnis suvokimo lygis, todėl ir testų rezultatai bus geresni.
Tarptautiškumas arba ko vis dar trūksta mūsų nacionalinėje programoje
Būtinai pasidomėkite, kiek mokymosi procese yra turinio anglų kalba, net jei jūsų vaikas neplanuoja studijuoti užsienyje. Po mokyklos mokinys turėtų gebėti laisvai reikšti savo mintis raštu ir žodžiu anglų kalba. Tik taip jo pasirinkimų laisvė ir galimybės plėsis, o ne apsiribos.
Jei mokykla turi ugdymo formų, kurios yra akredituotos, pavyzdžiui, tarptautinis bakalaureatas, tai taip pat padidina mokinio galimybes po mokyklos. Pagrindinis mokyklos tikslas – paruošti ne brandos egzaminams, o universitetinėms studijoms, sėkmingam profesiniam ir netgi asmeniniam gyvenimui. Svarbu, kad jaunas žmogus suprastų, kodėl svarbu mokytis, kaip taikyti žinias gyvenime, žinotų, ko nori, ir mokėtų siekti savo tikslų. Tai turėtų būti svarbiausi dalykai, į kurių ugdymą stipriai orientuotas tarptautinis bakalaureatas ir daugelis kitų tarptautinių programų. Deja, mūsų nacionalinė programa vis dar prioritetu laiko egzaminų laikymą ir žinių kalimą. Todėl universitete, kai tenka mokytis savarankiškai, dirbti komandose su kitais studentais ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, daugeliui mūsų mokyklų absolventų reikia šių įgūdžių mokytis iš naujo.
Amžinas klausimas – mokytojų kompetencija
Mokytojų kompetencija yra tėvams rūpimas, bet sunkiai pamatuojamas ar apibrėžiamas dalykas. Svarbu, kad mokytojai būtų turėję kitų patirčių: matę kitų mokymo sistemų, įsitraukę į tarptautinius projektus, dalyvavę konferencijose. Tai reiškia, kad tokio mokytojo akiratis yra platesnis, jis gali suteikti daugiau įdomesnių patirčių klasėje. Pasidomėkite, ar mokytojas dalyvauja rengiant programą, organizuojant nacionalinius konkursus – tai irgi gali kalbėti apie aukštą kompetenciją.
Visgi svarbiausia – kaip įdomiai mokytojas gali perteikti savo mokomąjį dalyką. Tai galima patikrinti tik per rekomendacijas ir panagrinėjus mokyklos filosofiją. Jei mokykla orientuota į žinias ir egzaminus, mokytojai taip pat bus į tai susikoncentravę. Ir atvirkščiai, jei mokyklai svarbus patirtinis ugdymas, bendrosios kompetencijos, pamokos bus įdomesnės, mokiniai labiau įsitraukę, motyvuoti, todėl jų pasiekimai taip pat bus aukštesni.
Ar stojamųjų sėkmė gali būti gimnazijos kokybės rodiklis?
Kiek ir į kokias aukštąsias mokyklas įstoja gimnazijos absolventai, yra svarbus aspektas. Lietuvos universitetuose studijų vietų jau yra daugiau nei pačių mokinių, todėl vietoje to rekomenduočiau pasidomėti, kiek mokinių studijuoja užsienyje. Šis rodiklis parodo kur kas daugiau nei tik žinių ir anglų kalbos lygį. Užsienio universitetai paprastai turi griežtesnius reikalavimus ir vertina ne tik egzaminų rezultatus, kas yra mūsų sistemos bėda. Būsimam universitetui jūs esate įdomus kaip asmenybė, todėl daugelis užsienio universitetų stojančiųjų prašo parašyti motyvacinį laišką ar susitikti motyvaciniame pokalbyje, kur stengsis daugiau sužinoti apie jus, jūsų interesus, požiūrius, socialinę veiklą, ateities siekius ir planus.