Pradėkime nuo to, kad pagyrimas nėra lygus pagyrimui. Vieni jų skatina vidinę vaikų motyvaciją ir norą užsiimti tam tikra veikla. Kiti gi, daro vaikus priklausomais nuo aplinkos pritarimo ir išorinių apdovanojimų.
Tad atkreipkime dėmesį, ar mūsų vaikai išgirsta tikrai tai, ką norime pasakyti?
„Tu labai protingas“, „Tu viską greitai išmoksti“, „Tu „tiksliukė“, „Tu labai stipri“.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tokie pagyrimai didina vaikų savivertę ir skatina siekti vis daugiau. O, bet, tačiau. Tyrimai ir neįkainojamas Carol Dweck, Ph. D. darbas sako visai ką kitą. Tokie pagyrimai–etiketės, užuot motyvavę vaikus, kaip tik skatina juos saugotis bet kokių situacijų, kuriose jie gali nepasirodyti tokie gabūs, talentingi ar protingi.
Jie dažniau pasirinks lengvesnę užduotį, kuri tik patvirtins jų talentus, nei tokią, kuriai atlikti reikės daugiau pastangų. Jiems sunkiau susitaikyti su nesėkme kažką pradėjus, todėl nusprendžia, jog tiesiog tam nėra gabūs, užuot pamėginę ilgiau. Pastebėkime ir akcentuokime įdėtas pastangas, progresą.
Paskatinkime vaiką daugiau papasakoti apie tai, kaip jam pavyko pasiekti rezultatą. Ko jis išmoko ir kaip jautėsi užsiimdamas vienokia ar kitokia veikla.
„Šaunuolė/is“, „Geras berniukas/gera mergaitė“
Pagyrimai dažnai automatiškai išprūstantys iš tėvų lūpų ir naudojami bet kokiame kontekste, tačiau tikroji jų reikšmė taip ir lieka neaiški. Susitvarkei kambarį – šaunuolis, suvalgei košę – gera mergaitė (nesuvalgei – bloga?).
Nesunku pasimesti, bandant nuspręsti, ką reikia padaryti, jog užsitarnauti vienokį ar kitokį pavadinimą. O neretai tai nuskamba tiesiog kaip bereikšmiai, mažai vertės turintys žodžiai, į kuriuos argi verta kreipti dėmesį? Tad verčiau pagyras sukonkretinkime, detalizuokime.
Dažnai pakaks patvirtinimo, kad matome vieną ar kitą vaiko veiksmą! Pabrėžkime, kokį poveikį veiksmas turi aplinkiniams, kokia yra to veiksmo reikšmė ir svarba. O jei tai kažkas, už ką galime padėkoti, būtent taip ir padarykime!
Atsispirkime pagundai girdami lyginti su kitais. Ypač su broliais ir seserimis.
Verčiau akcentuokime tai, kad vaikas išmoko kažko, ko jis pats anksčiau nemokėjo, jam pavyko geriau nei vakar, nes jis įdėjo daug pastangų.
„Kai tu suplauni indus, jie tiesiog švyti ir spindi. Galėtum tai daryti dažniau, tiesa…?“
Liaukimės manipuliuoti pagyrimais. Visai ne iš blogos valios. Juk atrodo taip natūralu, jog karštai giriame elgesį, kurį norime matyti kuo dažniau, tačiau jaučiate tuose pagyrimuose manipuliacijos šešėlį? O vaikai jį pajunta akimirksniu!
Tad vietoje norimo padažnėjimo, neretai sulauksime visiško atsisakymo kažką daryti.
Girkime, skatinkime, sakykime komplimentus! Kuo dažniau prisimindami tai daryti taip, jog suteiktume savo vaikams daugiau vidinės motyvacijos ir džiaugsmo savo pasiekimais, naujai išmoktais dalykais bei pergalėmis!
Girkime taip, kad pagyrimai turėtų kuo daugiau prasmės bei gilintų tarpusavio ryšį. O paruoštukas tebūnie priminimui.
