„Aš tikrai nesu epidemiologė ar ekspertė, bet mes rugsėjo 1-ąją esame pasiruošę išeiti į mokyklas. Situacija yra pasikeitusi, mes anksčiau turėjome ir daug mirčių, ypatingai tarp senjorų. Ligoninės buvo perkrautos. Buvo svarbu, kad nesužlugtų sveikatos sistema“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo J. Šiugždinienė.
Nors ministrė pripažįsta, kad šiuo metu vakcinacijos tempai ir nėra patys geriausi, tačiau iki rugsėjo spės pasiskiepyti dar daugiau žmonių, būtent dėl šios priežasties, jos nuomone, nuo rudens pavyks grįžti į mokyklas.
„Ši rugsėjo 1-oji yra visai kitokia. Išmokome labai daug pamokų, turėsime (jeigu visi būsime sąmoningi) dar didesnį skaičių vakcinuotų žmonių. Esame išmokę pamokas, kaip organizuoti ugdymą (...), todėl rugsėjo 1 d. mes išeiname į mokyklas, nebent tai būtų kažkas tokio, bet aš manau, kad mums pavyks to išvengti vakcinuojantis“, – įsitikinusi J. Šiugždinienė.
Tuo pačiu ji pabrėžė, kad ir toliau itin svarbu išlieka reguliarus testavimas, o ministerija esą ruošiasi įvairiems scenarijams, kokių veiksmų būtų imamasi, rudenį naujų viruso atvejų skaičiui vėl ėmus augti.
„Būsime pasirengę visiems planams, tačiau pagrindinis planas yra mokykla. Labai skatinsime savanoriškai testuotis. Ką mes šiandien galime stebėti pasaulyje, kad tokios situacijos yra ne paskutinį kartą. Taigi reguliarus sveikatos tikrinimasis mums turi tapti norma, testavimas turi tapti mada. Turime skatinti savanorišką, sąmoningą sveikatos pasitikrinimą, tačiau mes visi išeiname į mokyklas. Šiandien turime tokią situaciją, kad mes visi galime mokytis kontaktiniu būdu“, – tvirtino švietimo ministrė.
„Tūkstantmečio mokyklų“ projektas gali būti tobulinamas
Jurgita Šiugždinienė sako, kad Vyriausybės inicijuotas „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas dar gali būti keičiamas jį tobulinant.
„Dėmesio šitai iniciatyvai tikrai daug ir mes esame pasiruošę ir visiškai atviri tobulinti tą programą, nes mes esame pradinėse stadijose, ši programa nėra patvirtinta Europos Komisijoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė J. Šiugždinienė.
„Kada turėsime koncepcijos patvirtinimą, projektą vystysime toliau, detalizuosime“, – pridūrė ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja iki 2025-ųjų šalyje sukurti 150 vadinamųjų „Tūkstantmečio mokyklų“, užtikrinant šiuolaikišką mokymosi infrastruktūrą ir ugdymo metodus.
Programai ketinama skirti 210 mln. eurų, ji būtų pradėta įgyvendinti nuo kitų metų sausio – planuojama, kad tokios mokyklos galės atsirasti daugelyje šalies savivaldybių.
„Čia yra kompleksinė programa, (...) kuri pritaikyti kiekvienos savivaldybės specifikai, kad pagerintume ugdymo kokybę kiekvienoje savivaldybėje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
„Tūkstantmečio mokyklų“ iniciatyvos kritikai sako, kad tokios ugdymo įstaigos didintų atskirtį tarp moksleivių.
J. Šiugždinienė teigia, kad kai kurie politikai turėtų stengtis ir išgirsti naujos koncepcijos privalumus.
„Jeigu tu nenori išgirsti ir suprasti, tai tu ir nesuprasi ir visada kelsi klausimą“, – kalbėjo ji.
Kuriant „Tūkstantmečio mokyklas“, planuojama ypatingą dėmesį skirti įtraukiajam ugdymui. Įgyvendinant projektus galėtų būti sukurta mokyklų infrastruktūra – įkurtos ar atnaujintos laboratorijos, bibliotekos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos.
Taip pat lėšos būtų skiriamos vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti.
Sukurta infrastruktūra galėtų naudotis ir kitos švietimo įstaigos.