– Pandeminė situacija supurtė pasaulį ir privertė ieškoti sprendimų kone visose gyvenimo srityse. Rutina švietimo įstaigose taip pat neatpažįstamai pasikeitė. Kaip manote, ar turės ir kokios įtakos vaikų gebėjimams, išsimokslinimui tokie pasikeitimai? „Prarastoji karta“ – net tokių apibūdinimų būta viešojoje erdvėje. Ar juose gali būti tiesos?
– Jokiu būdu taip nesakyčiau, jau vien pasižiūrėjus į šimtukų skaičius, kuriuos gavo šių metų abiturientai. Įtakos mokinių pasiekimams, be abejonės, ilgas nuotolinis ugdymas turi. Galbūt ne visiems, nes dalis mokinių įpratę daugiau dirbti nuosekliai ir savarankiškai, kai kuriems nuotolinis ugdymas netgi labiau tiko. Tam, kad praradimai būtų kuo mažesni, ėmėmės priemonių – buvo sudarytas Mokymosi praradimų dėl pandemijos kompensavimo planas, finansuotos papildomos konsultacijos, įsigyta trūkstamos kompiuterinės technikos mokiniams ir mokytojams. Vaikams, kurie neturėjo sąlygų mokytis namuose, kuriems labai sunkiai sekėsi galėjo mokytis mokyklose, daug pagelbėjo savanoriai.
Išskirtinį dėmesį skyrėme abiturientams, jiems jau nuo kovo 22 d. buvo galima konsultuotis mokykloje po penkis vienoje grupėje. Dalykininkų asociacijos ir universitetų dėstytojai padėjo abiturientams pasirengti brandos egzaminams – organizavo atviras nuotolines konsultacijas, parengė vaizdo pamokų. Mokytojams buvo organizuojamos papildomos konsultacijos. Pirmą kartą buvo organizuotas nuotolinis matematikos egzaminas, kuris padėjo įsivertinti silpnąsias puses ir geriau pasiruošti valstybiniams egzaminams.
Vasarą veikė nemokamos stovyklos, kurias organizavo tiek ŠMSM, tiek savivaldybės. Didelis dėmesys buvo skirtas vaikų motyvacijai ir socialinei – emocinei sveikatai sustiprinti. Esu įsitikinusi, kad mokytojų ir mokyklų vadovų darbas, susitelkimas šiuo sunkiu laikotarpiu padėjo labai sumažinti mokinių mokymosi praradimus ir rimtesnių pasekmių išvengsime. Jau brandos egzaminai ir mokinių stojimo rezultatai iš dalies tai patvirtino.
Dabar svarbiausia visą dėmesį nukreipti į naujus mokslo metus, sukurti motyvuojančias sąlygas mokytis, kad vaikai mokykloje jaustųsi ir laukiami, ir norėtų siekti rezultato. Žinoma, bus visko, išryškės ir nuotolinio mokymo spragų, todėl reikės ypatingo mokytojų dėmesingumo. Skiriame papildomų lėšų mokinių konsultacijoms naujais mokslo metais, kad vaikai gautų visą jiems reikalingą mokymosi pagalbą, kad visos spragos būtų išlygintos.
– Vis dėlto, tenka girdėti nuomonių, jog praeiti mokslo metai – ilga vaikų izoliacija namuose, negalėjimas matytis su bendraklasiais ir t.t. – ateityje turės itin didelių neigiamų pasekmių moksleivių emocinei savijautai, psichinei sveikatai ir kad tai galbūt – net didesnė žala nei pandeminiai pavojai. Ką manote apie tai?
– Taip, emocinei vaikų savijautai, socializacijai žala padaryta. Tai patvirtina ir mokslininkų atlikti tyrimai. Jeigu ugdymosi praradimus galima gana greitai kompensuoti, tai žalos psichinei sveikatai, emocinei savijautai taip greitai atstatyti nepavyks. Čia reikia pasistengti mums visiems – mokytojams, tėveliams, švietimo pagalbos specialistams.
Todėl daug dėmesio skiriame švietimo pagalbai mokyklose sustiprinti. Vyriausybė skyrė lėšų naujiems etatams įsteigti, priimtas sprendimas didinti darbo užmokestį, stiprinti Psichologines pedagogines tarnybas. Be to, naujus mokslo metus mokyklos pradės su Geros savijautos programa. Geros savijautos programa parengta atsižvelgiant į mokslinių tyrimų išvadas dėl nuotolinio mokymo pasekmių vaikų ir jaunimo fizinei ir psichikos sveikatai.
Ja siekiama gerinti mokinių emocinę savijautą ir sukurti jiems kuo geresnes sąlygas patirti mokymosi sėkmę grįžus į klases. Suinteresuoti paslaugų teikėjai iki rugsėjo 14 dienos kviečiami teikti paraiškas. Programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienerius metus mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“ – kai mokyklos iš atrinktų, tam tikrus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų sąrašo renkasi sau aktualias paslaugas.
Geros savijautos programai įgyvendinti iš viso numatyta 5,1 mln. eurų. Šios lėšos mokykloms bus paskirstytos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, mokiniui skaičiuojant 15 eurų metams. Lėšos pateks į mokyklų virtualias pinigines, kuriomis jos galės naudotis, užsakydamos Geros savijautos programas.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais, be pandemijos, jūsų nuomone, šiais laikais susiduria švietimas?
– Svarbiausia yra mokymo kokybė, dideli mokymosi pasiekimų skirtumai tarp mokyklų. Labai tikiuosi, kad pavyks sklandžiai įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Ji skirta nuosekliai stiprinti mokyklas savivaldybėse, atsižvelgiant į kiekvienos savitumą. Programos tikslas – stiprinti ugdymo kokybę visoje savivaldybės švietimo sistemoje. Ši programa veiks tinklaveikos principu, tai reiškia, kad pozityvius pokyčius pajus visos savivaldybės mokyklos, nes programą įgyvendinančios mokyklos bus atviros ir prieinamos aplinkinių mokyklų mokiniams ir mokytojams. Visi savivaldybės vaikai turės galimybę gauti visavertes neformalaus švietimo ir švietimo pagalbos paslaugas, eksperimentuoti laboratorijose, mokytis dalykų, kurie įdomūs ir svarbūs jų ateities perspektyvai, ir pan.
Tai labai ambicinga, didesnių galimybių programa. Programoje pagrindinis dėmesys skiriamas ugdymo kokybei stiprinti.
– Lietuva ne iš gerosios pusės nuskamba smurto, depresijos susirgimų, skyrybų statistikose. 2020-aisiais UNICEF ataskaita apie vaikų gerovę skirtingose šalyse parodė, kad Lietuva pirmauja pagal paauglių savižudybes, tačiau mokyklose vaikai vis dar turi privalomai mokytis piešti, dainuoti, megzti ar pjaustyti siaurapjūkliu, o psichologijos dalykas telieka pasirenkamasis vyresnėse klasėse. Ar nemanote, kad šalyje, susiduriančioje su anksčiau minėtais iššūkiais, vertėtų svarstyti galimybę būtent psichologijos pamokas paversti privaloma tvarkaraščio dalimi?
– Jeigu įvedame naują privalomą dalyką, turime atsisakyti kažko kito, kad mokinių tvarkaraštis nebūtų perkrautas. Atsisakyti menų ir technologijų mokymo neplanuojame, kadangi šie dalykai neabejotinai padeda ugdyti įvairiapusiškesnę asmenybę, padeda atsiskleisti mokinio gabumams.
Kita vertus, nebūčiau tvirtai įsitikinusi, kad psichologijos mokymas, išmanymas pats savaime sumažintų šį skaudų statistikos rodiklį. Tai kompleksinė problema, nemaža dalimi susijusi ir su šeima, ir su atmosfera mokykloje, ir su paauglio asmenybe. Atidus, išmintingas, profesionalus mokytojas, rūpestingas šeimos narys, bendraamžis, pastebintis nerimą keliančių ženklų, gali šioje situacijoje daug padėti. Jeigu neįstengia pats, gali nukreipti pas profesionalus.
Mokyklose veikia ir prevencinės programos (taip pat ir savižudybių prevencijos), ir vaiko gerovės komisijos. Per ateinančius metus švietimo įstaigose daugės psichologų: nuo rugsėjo 1 d. mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose papildomai steigiama 150 švietimo pagalbos specialistų etatų. Svarbu pažymėti, jog naujais mokslo metais psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų atlyginimas didėja vidutiniškai 22 proc. Taip pat numatyta stiprinti pedagogines psichologines tarnybas, organizuoti mokytojų ir klasės vadovų savitarpio pagalbos grupes.
– Aliarmo signalas spaudžiamas ir dėl mokytojų trūkumo Lietuvoje. Kokį kelią matote šios problemos sprendimui?
– Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo ieškančių pedagogų rugpjūčio viduryje buvo daugiau, negu kad siūloma laisvų darbo vietų. Pvz., darbo ieškojo 367 ikimokyklinio ugdymo pedagogai, laisvų darbo vietų buvo 102. Darbo ieškojo 296 pradinių klasių mokytojai, jie galėjo pretenduoti į 49 laisvas vietas. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo srityje šios proporcijos buvo pasiskirsčiusios taip: 1667 darbo ieškantys mokytojai ir 209 laisvos vietos. Rugpjūčio viduryje iš viso buvo 2 830 darbo ieškančių mokytojų, laisvų darbo vietų turėtos 493.
Tačiau taip, problema yra su kai kurių dalykų mokytojais. Visoje Lietuvoje didžiausias šiuo metu yra ir ateityje išliks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių kalbos mokytojų poreikis. Taip pat aktualus priešmokyklinio ugdymo pedagogų, logopedų ir specialiųjų pedagogų poreikis.
Norint pritraukti į pedagogikos studijas gabius ir motyvuotus jaunuolius, nuo 2020 m. pradėtos skirti 300 eurų stipendijos visiems įstojusiems į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas.
Nors bendras įstojusiųjų į pedagogines studijas skaičius paaugo, bet per mažai jų renkasi matematikos, IT, chemijos biologijos, fizikos dalykus. Ką reikėtų daryti? Pirma, koreguoti Mokslo ir studijų įstatymą ir valstybės finansuojamas vietas planuoti specializacijos lygiu. Antra, skirti stipendijas tik toms specializacijoms, kur turime didelį pedagogų trūkumą ir nesugebame pritraukti stojančiųjų. Trečia, tobulinti sistemą, kad gavusieji stipendijas įsipareigotų dirbti mokytojais bent 2-3 metus. Dėl to keisime finansavimo schemą.
Pirmasis žingsnis jau žengtas, birželį Vyriausybei pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui keisti Mokslo ir studijų įstatymą, kad jame būtų numatytos galimybės planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas ir pagal atskirų mokomųjų dalykų specializacijas, o ne tik pagal studijų programas. Tai leis valstybės finansavimą tikslingai skirti konkrečių dalykų pedagogų rengimui, kurių poreikis didelis.
– Pirmieji metai esant ministre toli gražu nebuvo lengvi, atėjote tiesiai į pandemines aktualijas, tačiau visi tikimės, kad situacija pamažu stabilizuosis, o galiausiai negandos pasitrauks. Kokių ambicijų turite „ramesniais“ laikais ir ką dar būdama ministre norėtumėte spėti nuveikti, pakeisti?
Pasiilgau, kaip sakote, „ramesnių“ laikų, nors abejoju, ar šioje pozicijoje tai įmanoma. Norisi daugiau laiko skirti suplanuotiems pokyčiams įgyvendinti, šiuo metu pandemijos valdymas atima tikrai daug laiko. Vienas svarbiausių darbų – mokytojo darbo vietos patrauklumo ir mokytojų trūkumo klausimo sprendimas.
Įgyvendinsime konkrečias priemones (finansines ir motyvacines) tam, kad išsaugotume mokytojus mokyklose ir skatintume jaunus bei patyrusius žmones rinktis mokytojo profesiją (per finansinį skatinimą, susietą su įsidarbinimu mokykloje, tikslinį stipendijų finansavimą, antros kvalifikacijos finansavimą, profesinių studijų didesnį finansavimą). Priimsime sprendimus dėl vidurinio ugdymo pertvarkos ir išbandysime naujas bendrojo ugdymo programas.
Planuojame patvirtinti ir mokyklose įgyvendinti ugdymo karjerai modelį, kad kiekvienas mokinys jau nuo pirmos klasės galėtų susipažinti su verslo ir visuomeninėmis organizacijomis, sulauktų profesionalaus patarimo dėl savo ateities.
Aukštojo mokslo srityje svarbiausiu darbu šį rudenį laikyčiau Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus dėl reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas suvienodinimo, finansavimo už studijų rezultatus bei papildomų galimybių studijuoti socialiai pažeidžiamiems vaikams sudarymo. Kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija startuosime su nauja misijomis grįsta mokslo ir inovacijų programa.
O nuo sausio mėnesio startuosime su ambicingais „Tūkstantmečio mokyklų“ ir „EdTech“ skaitmeninės švietimo transformacijos projektais.
– Galimybių pasas ir nuo rugsėjo įsigailosiantys Vyriausybės nutarimai, susiję su juo, kaip tai paveiks švietimo sektorių? Ar matote su tuo susijusių iššūkių?
– Darželiams, mokykloms galioja kiti reikalavimai, kurie ne kartą jau buvo pristatyti ir aptarti, stengiamės atsakyti į visus švietimo bendruomenės, tėvų klausimus, sukurta nauja interneto svetainė mokyklabecovid.lt, kurioje skelbiama aktuali informacija. Galimybių pasas aktualus studentams, taip pat suaugusiems, kurie ketins kelti kvalifikaciją ar mokytis toliau. Tie, kas neturės galimybių paso, periodiškai nesitestuos, galės studijuoti tik nuotoliniu būdu. Mokyklos yra detaliai išaiškinusios, kokia tvarka bus naujais mokslo metais, ko tikėtis studentams, kaip bus organizuojamas darbas.
– Kokių naujų mokslo metų tikitės, linkite švietimo įstaigų darbuotojams ir mokiniams?
– Tikiuosi, kad blogiausią laiką jau išgyvenome. Švietimo bendruomenė sugebėjo susitelkti, dirbti labai nelengvomis sąlygomis. Išmokome daug naujų dalykų. Pandemija paskatino švietimą sparčiau skaitmenizuotis, maksimaliai išnaudoti technologijas, ieškoti inovatyvių sprendimų. Linkiu, kad švietimo bendruomenėje toliau išliktų ir stiprėtų bendradarbiavimas.
Džiaugiuosi, kad didelė dalis – 75 proc. švietimo įstaigų darbuotojų jau pasiskiepijo, įsibėgėja ir moksleivių skiepijimas. Tad tikiuosi, kad mokyklos bus kaip įmanoma saugesnės ir galėsime visus mokslo metus džiaugtis gyvu mokymusi. Svarbu, kad saugotume ir save, ir kitus, nes nuo kiekvieno švietimo bendruomenės nario priklauso, kokie bus nauji mokslo metai, ar pavyks juos ne tik pradėti, bet ir baigti kontaktiniu būdu. Tikiuosi ir linkiu visiems paties geriausio.