Specialistai stebisi būsimais pirmokais: moka skaityti ir rašyti, tačiau nežino senelių vardų

Artėjant rugsėjo mėnesiui tėvai, kurie išleidžia vaikus į pirmąją klasę, pradeda nerimauti. Socialiniuose tinkluose netyla diskusijos apie vaikų gebėjimus. Vienos mamos giriasi, kad jų vaikai jau puikiai skaito, rašo ir skaičiuoja, tad pirmoji klasė – joks ne iššūkis. Kitos vadovaujasi priešinga nuomone ir yra įsitikinusios, kad mokykla ir yra tam, kad vaikas išmoktų įvairių dalykų, tad papildomai jo lavinti namuose tikrai nėra reikalo.

Mama Indrė sako: „Nors visada maniau, kad vaikas viską spės išmokti pirmojoje klasėje, pasirodo, jai reikia gerai pasiruošti. Visų pamokų užduotys pirmojoje klasėje tikrai sunkios, tad vaikas jau turi turėti bazines matematikos, skaitymo ir rašymo žinias. Mūsų sūnus per vasarą prieš pirmąją klasę kiek pramoko skaityti, tačiau prasidėjus mokslams dar turėjo pasitempti ir pasivyti tuos, kurie atėjo jau mokėdami. Tiems vaikams, kurie menkai skaitė ar visai to nedarė, buvo labai sunku, šalia adaptacijos mokykloje jiems prisidėjo ir labai spartus kitų vaikų vijimasis. Tad, deja, bet jei vaikas nemoka skaičiuoti, skaityti ir rašyti, pirmaisiais metais gali būti nemažais streso.“

Mama Jurga taip pat dalinasi savo patirtimi: „Mūsų dukra į pirmąją klasę išėjo visai nemokėdama skaityti ir rašyti, šiek tiek mokėjo skaičiuoti. Kadangi mergaitė guvi ir smalsi, mokytis nebuvo sunku ir ji greitai pasivijo visus vaikus. Pastebėjau, kad klasėje buvo vos keli vaikai, kurie kaip ir mūsų dukra, nemokėjo šių dalykų, tačiau aš visiškai nesinervinau. Mano nuomone, mokykla ir yra ta vieta, kurioje reikia mokytis, o iki jos vaikas gali nuoširdžiai džiaugtis vaikyste ir žaisti su lėlėmis, o ne sėdėti su knygomis.“

Vien akademinių įgūdžių neužtenka

Logopedė, logopedinio kabineto bei socialinės paskyros „Tarkištark“ kūrėja Deimantė Vitkutė teigia, kad tam, jog vaikas gerai jaustųsi mokykloje, kaip dažnai manoma, vien gerų akademinių įgūdžių neužtenka.

„Svarbu ir tai, kaip vaikas mokyklai yra pasiruošęs emociškai ir fiziškai. Būtina įvertinti, ar vaikas geba bendrauti su kitais vaikais, ar geba sutelkti dėmesį, savarankiškai apsirengti, paprašyti pagalbos, išreikšti savo norus. Yra atvejų, kai vaikas demonstruoja gerą pasiruošimą skaitymui bei rašymui, tačiau iš emocinės vaiko pusės jaučiama, kad jis dar mokyklai nėra pasiruošęs. Tokios situacijos dažnai pasikartoja, kai tėvai nori pradėti vaikus į mokyklą leisti anksčiau, pavyzdžiui, sulaukus vos šešerių metų“, – sako specialistė.

Logopedė teigia, kad kartais tarp tėvų jaučiama didelė konkurencija. Jie varžosi, kieno vaikas pradės lankyti mokyklą anksčiau, kas išmoks skaityti ir rašyti dar iki pradedant pirmąją klasę.

„Jei kyla abejonių ar vaikas yra pasiruošęs mokyklai šešerių, siūlyčiau geriau palaukti. Kodėl? Vaikui pradėjus lankyti mokyklą jai visiškai nepasiruošus, laikui bėgant jam gali pradėti darytis sunku vien dėl to, kad jis nespės kartu su savo klasės draugais išmokti naujų dalykų, taip dings motyvacija, pradės darytis nuobodu, gali atsirasti nepasitikėjimas savimi“, – pataria logopedė.

Žinios tikrai nepamaišys

D. Vitkutė teigia, kad vaikas pradėjęs eiti į pirmąją klasę sklandžiai skaityti ir rašyti tikrai neprivalo. Tačiau svarbu suprasti, kad pradėjus lankyti mokyklą vaikams tenka labai daug šių įgūdžių mokytis. Jei vaikas pažinos visas raides bei skaičius, supras, kad kiekvienas garsas turi jį žyminčią raidę, gebės atskirti geometrines figūras bei spalvas – vaikui bus lengviau integruotis į ugdymo procesą, nei pradedant viską nuo nulio.

„Žinojimas tikrai vaikams suteikia pasitikėjimo savimi. Nereikia perspausti, tačiau siūlau į visą tai žiūrėti, kaip į pagalbą vaikui. Dažnai tėvai palieka viską mokyklai, taip nuvertindami savo galimybes padėti vaikui mokytis. Anaiptol, tėvai gali būti puikiais pagalbininkais, kurie padeda vaikui mokytis skaityti, rašyti, skaičiuoti“, – sako pašnekovė.

Pavojaus ženklai

Logopedė D. Vitkutė rekomenduoja dar prieš mokyklą įvertinti vaiko gebėjimus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas ateidamas į pirmąją klasę taisyklingai taria visus lietuvių kalbos garsus bei geba juos tarpusavyje diferencijuoti. Taip pat svarbu stebėti, ar vaiko žodynas yra pakankamai platus, ar jis geba išreikšti savo norus, mintis gramatiškai taisyklingais sakiniais. Svarbu ir tai, ar vaiko smulkioji motorika atitinka jo amžių, ar jis geba sutelkti dėmesį.

„Noriu akcentuoti, kad jei vaikas jau pradedant lankyti mokyklą susiduria su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, netaria [r] raidės ar painioja [s]-[š], [z]-[ž], [c]-[č] garsus tarpusavyje, nebereikia tikėtis ir laukti, kad mokykloje tai savaime išsispręs. Kreipkitės į specialistus, kurie padės vaikui įveikti kylančius sunkumus. Taip pat atkreipkite dėmesį į mokytojų vertinimą, kaip sekasi vaikui“, – pataria D. Vitkutė.

Tik pradėjus lankyti mokyklą vyksta adaptacija, tačiau visų kylančių sunkumų, pasak specialistės, pateisinti ja nereikėtų.

„Mano duotas pavyzdys su [r] garsu ar garsų painiojimu tarpusavyje. Kylant tokiems sunkumams tikrai į specialistus kreiptis galima iš karto, vos pradėjus lankyti mokyklą. Mokymosi įstaigose dirba specialieji pedagogai, logopedai, kurie profesionaliai gali suteikti pagalbą vaikams, kuriems kyla sunkumų“, – sako pašnekovė.

Konsultuotis, klausti, gilintis į vaikui kylančius sunkumus – labai sveikinantis ir visų pedagogų skatinamas dalykas. Logopedė pataria, kad jei namuose sunkumų spręsti neišeina, tuomet yra specialistai, kurie visuomet pasiruošę padėti.

„Jei su mokykloje dirbančiu specialistu nerandate kontakto, galite ieškotis kitos specialisto, tačiau nepalikite vaiko su jam kylančiais sunkumais tiesiog vieno. Ne kartą teko sutikti pirmosios klasės mokinį, kuris jau yra save nuvertinęs ir praradęs motyvaciją mokytis vien dėl to, kad vis buvo tikimąsi, kad vaikas susidoros pats“, – patirtimi dalinasi specialistė.

Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, jį supa visa komanda: tėvai, mokytojai ir kiti aplink esantys specialistai. Jei vaikui kyla sunkumų, D. Vitkutė įsitikinusi, kad kiekvienas komandos narys turi jam padėti.

Svarbu sukurti rutiną

Logopedės teigimu, itin svarbu sukurti vaikui tokią atmosferą, kurioje jis galėtų jausti tėvu pasitikėjimą. Jei patys tėvai išliks vaikų akyse ramūs, demonstruos vaikams pasitikėjimą jais, mokyklą sies su saugia jiems vieta – tokiais jausmais pripildys ir savo vaiką. Specialistė pataria leisti savo vaikui pradėti naują etapą drąsiai, jaučiant, kad visada būsite šalia ir palaikysite.

„Dar prieš pirmąją klasę po truputį įveskite namuose rutiną, kurią daugiau ar mažiau taikysite mokslo metų laikotarpiu. Pavyzdžiui, pasidarykite kalendorių, kuriame žymėsite kiekvienos dienos darbus. Tarkim, pirmadienio užduotis – pasirinkti 10 abėcėlės raidžių ir iš jų sugalvoti po vieną žodį. Antradienį duokite kitą užduotį – pasakyti visas savo vardo raides, jas suskaičiuoti ir iš kiekvienos raidės sugalvoti po žodį (juos galima užrašyti, nupiešti arba tiesiog įvardinti) ir panašiai. Užduotis galite galvoti pačias įvairiausias. Toks užduočių atlikimas ir žymėjimas gali puikiai praversti prasidėjus mokslo metams, kai reikės grįžus namo pradėti ruošti namų darbus ar tiesiog skirti laiko žinių įtvirtinimui“, – patirtimi ir patarimais dalinasi specialistė.

Taip pat ji pataria namuose žaisti įvairius edukacinius žaidimus. Šių žaidimų metu ne tik vaikai mokysis, bet ir žais, kas yra neatsiejama mokymosi dalis.

Visų blogiausia – neteisingi įgūdžiai

Šiuo metu trečiokus ugdanti mokytoja Živilė Bagūnaitė teigia, kad visi mokiniai, ateidami į mokyklą, būna praėję priešmokyklinio ugdymo programą, tačiau jų žinios ir gebėjimai skiriasi. Tai, pasak jos – natūralu, mat skiriasi vaikų biologinis amžius. Toje pačioje klasėje mokosi vaikai, kurie yra gimę tais pačiais kalendoriniais metais, tačiau jų amžiaus skirtumas gali siekti net 11 mėnesių.

„Vaikams pradedant mokslus jų žinios skiriasi. Labai liūdna, kai kartais ateina vaikai, kurie turi neteisingus akademinių žinių pagrindus: netaisyklingai laiko rašiklį, netinkamai rašo raides, skaitmenis ir panašiai. Dažniausiai netinkamus įgūdžius turintys mokiniai būna ypač nedėmesingi mokslo metų pradžioje, imasi iniciatyvos ir nori būti labai savarankiški, dėl to sudėtingiau laiku pastebėti jų daromas klaidas“, – sako mokytoja.

Specialistės nuomone, neteisingų įgūdžių vaikai dažniausiai išmoksta priešmokyklinio ugdymo grupėje arba namie, iš tėvelių.

„Priešmokyklinio ugdymo programa yra skirta ruošti vaiką mokyklai, pratinti prie mokymo, o ne mokyti akademinių žinių. Norėdami įtikti tėvams, pedagogai dažnai renkasi gana aukštus akademinius reikalavimus vaikams. Jie ne tik, kad bando mokyti skaityti, dažnai verčia tai daryti net ir tada, kai vaikas dėl to patiria nesėkmes. Taip pradeda vystytis nepilnavertiškumo kompleksas. Dažnai tokie vaikai nebeturi noro ir motyvacijos pirmoje klasėje, jaučia baimę kalbėti prieš auditoriją“, – patirtimi dalinasi Ž. Bagūnaitė.

Pirmūnams būna nuobodu

Mokytoja įsitikinusi, kad jeigu klasėje yra sukuriama pozityvi aplinka, vaikas nepatirs didelio streso, jei kažko ir nemoka. Mokymosi programa, pasak jos, yra orientuota į nuoseklų vaikų ugdymą, todėl pirmieji mėnesiai mokykloje labiau primena žaidimų laiką, kurių metu yra „prisijaukinamos“ abėcėlės raidės.

„Būna, kad gerai skaitantiems vaikams tai gana nuobodus laikas. Visapusiškas ir kokybiškas papildomų užduočių pateikimas kartais yra neįmanomas dėl mokinių skaičiaus, tad vaikams tenka nuobodžiauti“, – sako pašnekovė.

Mokytoja rekomenduoja tėvams su vaikais kalbėti apie mokyklą pozityviai bei visada mokyti saugoti savo daiktus. Taip pat ji siūlo daugiau pasitikėti mokytojais. Jie, pasak specialistės, tikrai nuoširdžiai stengiasi atiduoti vaikams viską gali – savo žinias ir meilę.

Aktualios problemos

Pradinių klasių mokytoja sako, kad šiuo metu nemaža dalis vaikų į mokyklą ateina su prastais socialiniais įgūdžiais, nėra smalsūs ir nori visą laisvą laiką leisti žaidžiant mobiliuoju telefonu.

„Norėčiau, kad į mokyklą ateitų vaikai, kurie turi bent minimalius savitvarkos ir savireguliacijos įgūdžius.

Nuo pirmų mokslo metų dienų vaikai pripranta, kad jų daiktus mokyklai suruošia namiškiai. Todėl natūralu, jog vaikai nepažįsta savo daiktų. Namie nesipraktikuodami susidėlioti daiktų savarankiškai, mokinukai neturi pakankamai žinių, kaip tai padaryti mokykloje. Taip pat dažnai nutinka, kad vaikai nežino ir pagrindinių higienos taisyklių. Jie nemoka tinkamai naudotis tualetu, tvarkingai plauti rankų“, – dalinasi pašnekovė.

Pasak jos, dažnai bėdų kyla ir su vaikų maitinimu. Būna, kad rinkdamiesi maistą iš pietų meniu, vaikai tikslinasi, kas yra karbonadas, plokštainis ir kiti patiekalai.

„Taip pat pasitaiko, kad į mokyklą vaikai pradeda eiti nežinodami savo mamos ir tėčio vardų. Dauguma vaikų nežino kada jų gimtadienis, o paklausus „koks močiutės ar senelio vardas?", atsakymai būna paprastas: „močiutės vardas yra Močiutė“ ir panašiai“, – pasakoja Ž. Bagūnaitė.

Mokytoja įsitikinusi, kad kartais reikia pradėti nuo paprastų dalykų, o skaityti ir rašyti mokinius mokykloje išmokys pedagogai. Pasak jos, būtų džiugu, jei namie būtų skiriama daugiau dėmesio ugdant vaiko gebėjimus susitvarkyti savo rūbus, atskirti savo priemones, palaikyti tvarką kuprinėje. Vaikai turėtų žinoti, kaip reiktų grįžti namo savarankiškai, mokėtų mamos arba tėčio telefono numerį atmintinai.

Logopedė Deimantė Vitkutė dalinasi praktiniais patarimais, kuriais pasinaudoję galėsite ugdyti vaiko įgūdžius namuose:

Foneminės klausos ugdymo užduotys:

1. Susigalvokite įvairių žodžių ir juos tiesiog vardinkite. Tarp taisyklingai vardinamų žodžių įterpkite vieną netaisyklingą žodį. Žaidimo esmė – išgirsti netaisyklingai ištartą žodį ir jį ištarti taisyklingai (išgirdus netaisyklingai ištartą žodį reikia suploti, sutrepsėti ar kitaip duoti ženklą). Pavyzdžiui: zuikis, žolė, saulė, sijonas, šokoladas (suploja, nes išgirdo žodį „šokoladas“) ir t.t.

2. Paprašykite vaiko išskirti garsą iš garsų eilės, paskui dviejų garsų ir žodžių eilės. Pavyzdžiui, paprašykite išgirsti garsą [s] ir jį išgirdus suploti. Iš pradžių garsus tarkite lėtai, paskui tempą didinkite. Tarkite įvairius kalbos garsus: [b], [c], [ž], [r], [t], [š], [s] (išgirdus šį garsą reikia suploti). Paskui reikia išgirsti garsą [s] iš dviejų garsų: ša, zo, pa, la, ka, ža, sa (turi suploti išgirdus). Na, o sudėtingiausia užduotis – garsą išgirsti iš žodžių eilės: katė, žiema, šokiai, saulė (turi suploti, nes žodyje yra garsas [s]. Kaskart atliekant šią užduotį galite garsus, kuriuos reikia išgirsti, keisti, pavyzdžiui, į kitus dažnai painiojamus garsus: [s], [š], [z], [ž], [c],[č].

3. Manipuliuokite garsais – keiskite juos tarpusavyje. Keiskite tarpusavyje po vieną žodžio garsą. Pavyzdžiui, žodis saulė. Pirmas žodžio garsas [s]. Kaip skambėtų žodis, jei vietoje garso [s] tartume garsą [š]? Gautųsi žodis ŠAULĖ. Ir taip su visais garsais bei žodžiais. Svarbiausia, kai pavyksta pasidžiaukite! Jei nepavyksta – priminkite, kad tai – tik žaidimas.

Garsinės analizės ugdymas:

1. Atspėkite, koks garsas kartojasi pasakytuose žodžiuose: šaka, šakutė, šypsena, šuolis, šuo. Visuose žodžiuose kartojasi garsas [š].

2.Paprašykite vaiko sugalvoti įvairių žodžių iš konkrečių kalbos garsų (pavyzdžiui iš [š] ir [ž]: šaka, šokoladas, žuvis, žolė). Po to užduotį galite pasunkinti ir paprašyti sugalvoti žodį, kuriame yra garsas [š] ar [ž] žodžio viduje/viduryje (pavyzdžiui: kiškis, kišenė, košė, ąžuolas). Kalbos garsus galite vis keisti, vieną kartą su [š] ir [ž] garsais, kitą kartą galite pabandyti su dvibalsiais ar kitais kalbos garsais. Jei matote, kad visai nežino, duokite užuominą, pagirkite už tai, kad stengiasi.

3. Nustatykite garso vietą žodyje. Pavyzdžiui, paprašykite nurodyti, kur žodyje yra garsas [š] pradžioje ar žodžio viduryje/viduje: šuo (pradžioje), košė (viduryje/viduje). Kaskart, garsus, kuriuos reikia išgirsti, galite keisti.