Nors stebuklingų piliulių nėra, egzistuoja paprasti, bet veiksmingi receptai, galintys padėti vaikui atrasti savo pašaukimą, tikina skaitmeninės ugdymo karjerai platformos „Spotiself“ karjeros konsultantė, edukologė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos steigėja ir narė Daiva Šilienė. Ir prideda, kad kartais sunkiausia būna įtikinti tėvus, vaikus ir pedagogus, jog šie receptai iš tiesų veikia. Savo atsiųstame komentare specialistė dalijasi laiko patikrintais patarimais.
5 karjeros per vieną gyvenimą
Didžiausias sujudimas jaučiamas rudenį, kai abiturientams reikia rinktis valstybinius egzaminus ir nuo vasario iki balandžio, kuomet dešimtokams tenka pildyti savo individualų ugdymosi planą ir rinktis dalykus, kuriuos mokysis vienuoliktoje bei dvyliktoje klasėse. Galiu pasidžiaugti, kad patys tėvai vis dažniau atveda savo atžalas pas karjeros konsultantus prašydami padėti išsigryninti kryptį ir atrasti motyvaciją mokytis.
Svarbu suvokti, kad šiandienos mokiniai – tai būsimi darbuotojai, kuriems teks ne kartą keisti profesijas ir mokytis visą gyvenimą. Mokslininkai futuristai prognozuoja, kad vidutiniškai žmogus per savo karjerą pakeis 5 skirtingas profesijas. Ir sėkmingas bus tas, kuris gebės greitai įgyti naujų įgūdžių. Tokioje dinamiškoje aplinkoje nerimas dėl ateities yra natūralus, tačiau jį galima sumažinti suprantant, kad prisitaikymas prie pokyčių taps neatsiejama gyvenimo dalimi.
Mano rekomendacija – pirmąsias studijas rinktis pagal savo pomėgius ir širdies balsą. Nerimą ir stresą dažnai sukelia aplinka: tėvai, giminės, draugai, mokytojai ir socialinė žiniasklaida. Kai vaikas specialistų padedamas atranda savo pašaukimą ir supranta, kokia kryptimi nori judėti, atsiranda ramybė, o su ja ir motyvacija mokytis bei siekti geresnių rezultatų.
Nepirškite savo nuomonės
Aštunta klasė yra puikus metas pradėti savęs pažinimo kelią, kuris padės atrasti profesiją. Svarbiausia tėvų užduotis šioje kelionėje – netrukdyti ir pasitikėti. Skamba kaip savaime suprantamas dalykas. Deja, ši pagrindinė taisyklė sulaužoma dažniausiai.
Nespauskite ir neprimeskite savo nuomonės. Užuot tai darę, pasiūlykite įvairias veiklas ir galimybes, leiskite vaikui tyrinėti ir atrasti tai, kas jam įdomu. Aptarkite įvairias profesijas, jų privalumus ir trūkumus. Būkite atviri ir palaikykite vaiko svajones, net jei jos atrodo neįprastos ar ambicingos.
Tėvai, linkėdami savo vaikams sėkmingos ateities, dažnai siūlo jiems rinktis prestižinėmis laikomas profesijas. Pasirinkimas, neatitinkantis vaiko asmenybės ir gebėjimų, gali tapti didžiausia klaida, ateityje atnešančia liūdnų pasekmių. Pastaruoju metu vis dažniau dėl karjeros konsultacijų kreipiasi 30–40 metų žmonės, kurie, nors ir įgiję puikų išsilavinimą ir dirbdami gerai apmokamą darbą, jaučia didžiulį nepasitenkinimą, suserga depresija ar išgyvena nerimo priepuolius. Kodėl taip nutinka? Atsakymas paprastas – jie pasirinko kelią, neatitinkantį nei jų asmeninių norų, nei gebėjimų.
Eikite kartu savanoriauti
Nemažai tėvų vis dar nustemba išgirdę karjeros konsultantų siūlymą kartu su savo atžalomis eiti savanoriauti. Manau, tai vienas greičiausių kelių, kuris padeda atskleisti vaiko stipriąsias puses, gebėjimus ir pomėgius. Net paprasta užduotis, pavyzdžiui, sriubos nuvežimas senoliui, gali daug pasakyti apie jaunuolį: jo empatiją, gebėjimą padėti ir planuoti laiką. Jei vaikas svajoja apie medicinos studijas, savanorystė gali padėti jam suprasti, ar ši sritis jam tikrai tinka. Gal nuvežęs sriubos jis supras, kad garbaus amžiaus senjorai nėra jo stiprioji pusė ir jis norėtų tapti vaikų chirurgu. Sprendimus vaikai priima, kai turi kokią nors patirtį. Jeigu tokios neturi, pasirinkti būna labai sunku.
Štai kitas pavyzdys. Savanoriaujančiam jaunuoliui renginio metu duodama užduotis pasitikti žmones ir nukreipti juos į sales – tai puiki proga išbandyti savo bendravimo įgūdžius. Po savanoriškos veiklos skatinkite vaikus reflektuoti: kas patiko, kas nepatiko, kokios savybės atsiskleidė, kurios trukdė. Refleksija yra galingas įrankis, kai jis naudojamas sąmoningai ir kryptingai.
O ką sužinoti apie save gali mokinys, savanoriaujantis gyvūnų prieglaudoje? Tiesiog stebėkite, kokių darbų jis imasi su užsidegimu. Gal pirmas pastebi negaluojančius gyvūnus? O gal su didžiuliu entuziazmu imasi komunikacijos darbų, bandydamas pamestinukams surasti naujus šeimininkus? Savanoriaujant kartu su vaiku – dviguba nauda. Vaikai pamato tėvus kitoje šviesoje, o tėvai pažįsta vaikus iš naujo. Čia užduotis formuoja ne tėvai, o mentoriai, todėl savanoriaudami kartu vaikai ir tėvai tampa komanda.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad savanoriška veikla gali padidinti vaiko glimybes stojant į aukštąsias mokyklas – už ją galima gauti papildomą konkursinio balo dalį.
Tėvų palaikymo svarba vaikams
Mes vis dar gyvename sistemoje, kur kiekvienoje mokykloje yra „nurašytų“ vaikų. Vaiką būna nurašę mokytojai, rašantys blogus pažymius, jį būna nurašę tėvai, kasdien primenantys, kad su tokiais pažymiais jis neturi jokių šansų kur nors įstoti. Esu turėjusi ne vieną atvejį, kai prašnekinus tą „nurašytąjį“, supranti, kad jis visa galva aukščiau už kitus, tik niekas iki šiol neatrado jo stipriųjų savybių. Kodėl taip nutinka? Tėvai pamiršta girti savo atžalas. Tai reikia daryti nuolat, nes palaikymo ir padrąsinimo žodžiai veikia kaip burtų lazdelė.
Tėvų palaikymas vaikams yra gyvybiškai svarbus. Jo neturintys vaikai gali jausti norą įtikti tėvams ir sakyti tai, ką jie nori girdėti, o ne tai, ką galvoja iš tiesų. Tai veda į užsidarymą, nerimą, stresą, o gal net psichikos ligas.
Nors dauguma tėvų savo vaikams linki laimės, ne visi tai išreiškia tinkamai. Džiugu girdėti vis daugiau tėvų sakant: „Mes palaikysime bet kokį savo vaiko sprendimą.“ Tokia pozicija suteikia vaikams laisvę rinktis ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus.