Dabar vaikus auginančių tėvų karta geriau suvokia tarptautiškumo prasmę. Ir tai yra labai gerai dėl keleto priežasčių.
Pirmiausia, tarptautiškumas suteikia didžiulį impulsą mokinio kūrybiškumui. Susidūrus su kitų tautybių žmonėmis, kitokiais kontekstais, tarkime, per mainų programas ar patirtis kitose užsienio šalyse, suprantama, kad tuos pačius dalykus žmonės gali matyti ir vertinti kitaip. Bendraudami su žmonėmis iš kitų šalių mokiniai sužino, kad yra daug skirtingų būdų tai pačiai užduočiai atlikti. Šis žinojimas daro vaiko protą lankstesnį, skatina veikti kūrybiškiau.
Antra itin svarbi tarptautiškumo mokykloje dalis – vaikų tolerancijos stiprinimas. Susidūrus su kitaip atrodančiu, mąstančiu, besielgiančiu, besirengiančiu žmogumi iš pradžių galima sutrikti dėl nežinojimo. Ilgainiui bendravimas su kitų tautybių žmonėmis parodo, kiek įvairovės yra pasaulyje, mokiniai tampa tolerantiškesni, mažėja vaikų kategoriškumas, vėliau – ir visuomenės kategoriškumas. Taip auginama tolerancija įvairovei, kitokiems žmonėms ir ilgainiui ji stiprėja ne tik tarp mokinių, bet ir šeimose bei visuomenėje.
Trečias labai svarbus tarptautiškumo aspektas – globalaus mąstymo ir supratimo formavimas. Su kitataučiais bendraujantys vaikai įsisąmonina, kad jie yra pasaulio dalis, tuo pat metu išlikdami lietuviais. Mūsų migracijos patirtys rodo, kad lietuviai gana kategoriškai vertina išvykstančiuosius: arba esi lietuvis, arba išvažiavai, nutraukei šaknis su Lietuva ir tarsi turi pasirinkti, kurios šalies atstovas esi. Tarptautiškumo suvokimas leidžia suprasti, kad nebūtina rinktis, galima išlikti lietuviu visur ir visada kartu būnant globalaus pasaulio dalimi. Vaikai įgauna supratimą, kad jie gali gyventi Singapūre, Didžiojoje Britanijoje ar Amerikoje, būti pasaulio piliečiais, ne vienos šalies, ir vis tiek išlaikyti savo pilietiškumą bei lietuvybę. Šis suvokimas labai naudingas formuojant vaiko nuostatas nuo ankstyvo amžiaus.
Labai panašias naudas gauna ir tarptautiniame kolektyve dirbantys mokytojai. Ugdydami skirtingų tautų vaikus jie turi galimybę susipažinti su skirtinga elgsena, pasirinkimais, sprendimais bei užduočių atlikimo modeliais. Mokytojai, kaip ir mokiniai, gauna progą išeiti iš savo kultūrinių rėmų, pamatyti, kad kitokie žmonės mąsto ir daro kitaip, turi kitokias tradicijas ir įpročius. Prisitaikę prie skirtingumo mokytojai tampa tolerantiškesni ir kitokiai gyvensenai.
Tarptautinėse mokyklose dirbantys mokytojai įgauna daugiau galimybių tobulėti ir profesinėje srityje. Viena iš profesinio augimo dalių yra naujų idėjų, įkvėpimo, patirčių gavimas. Bendradarbiavimas su žmonėmis, atvykusiais iš įvairių pasaulio kraštų su skirtingomis patirtimis, atveria būdus mąstyti plačiau. Taip gaunama idėjų, kaip pats mokytojas gali savo darbą atlikti įdomiau bei patraukliau.
Tėvams, norintiems, kad jų vaikas mokytųsi tarptautinėje aplinkoje, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Yra įstaigų, skelbiančių, kad turi įvairių integruotų tarptautinių dalykų programų, bet nebūtinai propaguojančių tarptautiškumą.
Pirmasis tėvų klausimas turėtų būti toks: kas dėsto minėtus dalykus, kiek ir iš kokių šalių atvykusių mokytojų dirba mokykloje, kokia plati jų įvairovė? Jeigu tarptautinius dalykus dėsto tie patys lietuviai (tik anglų kalba), sunku tą aplinką vadinti tarptautine. Tai nereiškia, kad mokytojas dėsto blogai, tačiau jis nesuteikia naujos kultūrinės patirties, kuri yra tarptautiškumo esmė. Kuo didesnė mokytojų įvairovė, tuo mokiniui teikiamos vertės didesnės.
Kitas rodiklis, pagal kurį galima atpažinti gerą tarptautinę mokyklą, – kiek ir iš kokių šalių atvykusių mokinių joje mokosi. Jeigu įvairovė didelė, reiškia, kad vaikas bendraudamas kasdien tobulės kultūriškai. Kaip ir su mokytojų įvairove – kuo daugiau ir iš skirtingesnių šalių mokytojų dėsto mokykloje, tuo daugiau naudos gaus vaikai.
Ne mažiau svarbus aspektas – mokymo turinys. Tėvams reikėtų išsiaiškinti, kiek jis yra globalus, o kiek siejamas tik su lokaliu kontekstu. Šie trys klausimai atskleidžia, ar mokykla yra iš tiesų tarptautinė, ar tik dedasi tokia ir prisitaiko prie dabartinių realijų. Jei mokykloje tik siūlomas turinys anglų kalba (be kultūrinių dalykų), joje ugdomas ne tarptautiškumas, o kalbiniai gebėjimai.
Tėvai kartais jaudinasi, kad tarptautinėje mokykloje besimokantis vaikas atitols nuo lietuviškų tradicijų, nes jį kasdien sups užsieniečiai. Ši rizika yra reali ir labai tikėtina, ypač, jeigu vaikas tarptautinę mokyklą pradeda lankyti nuo ankstyvo amžiaus. Neabejotinai toks vaikas anglų kalba bendraus geriau nei lietuvių, taps kosmopolitu. Tad tėvams, besijaudinantiems, kad jų vaikas „pames“ savo lietuviškas šaknis, geriausias sprendimas – dvikalbės mokyklos pasirinkimas, kurioje dalykai dėstomi ir lietuvių kalba, kartu išlaikant tautinį identitetą su stipria tarptautiškumo integracija.
