Paprastai užsienio kalbų vaikai mokomi nuo antros klasės. „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė rekomenduoja su užsienio kalbų pagrindais vaikus supažindinti gerokai anksčiau.

„Svarbu prisiminti, kad užsienio kalbos mokymasis yra ilgalaikis procesas, todėl mokytis nėra nei per anksti, nei per vėlu. Sklando toks juokelis – jei vaikas nebuvo pradėtas mokyti dar mamos įsčiose, tai jau pavėlavome. Netiesa. Sistemingai mokytis vaikas turėtų pradėti 4–5 metų, kuomet jis jau sugeba sutelkti dėmesį. Svarbiausia – išlaikyti dėmesį. Aišku, pamokėlės neturėtų būti ilgesnės nei 30 minučių, gal iki 45 minučių, nes vaikai mokosi kitaip, per žaidimus, įvairias veiklas, per dainas“,– pasakoja E. Kesylienė.

Pašnekovė sako, kad mokant vaikus užsienio kalbos svarbiausia – nepamesti jų susidomėjimo ir smalsumo. Kai kurie žmonės užsienio kalbos mažylius moko net nuo kūdikystės, tačiau tokiu atveju nereikia tikėtis stebuklų, kad iki trejų ar ketverių metų vaikas laisvai prabils užsienio kalba; žinoma, turint omeny tartį ir sakinių sklandumą, tai turės daug naudos.

Tuos, kurie nerimauja, kad dar savos kalbos nemokantys vaikai sunkiai supras dvikalbystės skirtumus, E. Kesylienė nuramina: tyrimų duomenimis, kalbos netrukdo viena kitai.

„Transilvanijos universitete buvo atliktas tyrimas – kuo daugiau autentiškos aplinkos, tuo lengviau įsisavinti kalbą ir viena kalba jokiu būdu netrukdo kitai. Per 30 metų esu pastebėjusi ne vieną eksperimentą, kai vaikai mokosi dvi tris užsienio kalbas vienu metu. Nustebtumėte, kaip jie moka atsiriboti nuo vienos kalbos, labai gražiai pereina prie visai kitos aplinkos ir puikiai lavina žodyną, struktūras, klausosi, dainuoja, groja, šoka vartodami užsienio kalbą“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovė.

Kalbų įvairovė praverčia ir keliaujant, ir ieškant darbo. Kaip padėti vaikams organizuojant jų laiką, kad mokymasis būtų naudingas?

„Kurią kalbą reikėtų mokytis, turbūt nėra vieno atsakymo. Kad kalbų lietuviams, tokiai mažai tautai ir šaliai, reikės, tai vienareikšmiškai. Kartais sakau, kad mes kalbų mokymąsi turėtume laikyti savo nacionaliniu prioritetu ir mokytis jų privalome kuo daugiau. Kada pradėti mokytis, spręsti turite pagal vaiką. Jei vaikui įdomu ir patinka, reikėtų nebijoti skatinti jį mokytis vienos ar kitos užsienio kalbos. Galima padėlioti tokį planą: pradedame nuo anglų kalbos – šiandien ji kalba karalienė tarp visų. Pradėję mokyti matome – jei vaikui patinka, įdomu, leiskime pabandyti kitą užsienio kalbą. Negalėčiau pasakyti, nei kurioje klasėje, nei kelerių metų geriau pradėti, – viskas priklauso nuo vaiko. Beje, yra ir kitų pomėgių, kuriuos reikia lavinti, o mes, kaip tėvai, galime sąmoningai stebėti procesą. Jei matome, kad galime pasiūlyti dar vieną užsienio kalbą, tai ir reikėtų daryti. Daugiakalbystė – pirmiausia dovana sau. Tai vienas geriausių dalykų, ką galime suteikti savo vaikams, ir tam reikia tik pastangų, nieko kito“, – sako užsienio kalbų mokyklos vadovė.

E. Kesylienė tvirtina, kad vaikai kur kas imlesni mokslams.

„Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad pasaulyje 40-mečių žmonių anglų kalbos žinios yra vidutinės. Tai paneigė visus mitus iki šiol, kad aukso amžiuje užsienio kalbų išmokti nebeįmanoma. Tačiau turime kalbėti apie tai, kaip mūsų smegenys apdoroja informaciją. Žinome, kad reikia įvairių stimulų, jog smegenys kuo labiau priimtų informaciją. Mažo vaiko motorika, receptoriai dar lavėja, jis maksimaliu pajėgumu įsisavina informaciją ir visą aplinką. Vėliau tą srautą mes sugebame jau kitaip vertinti, atsiranda sąmoningumas. Nepamirškime, kad smegenis turime siekti išlaikyti jaunas, o kas padeda? Pirmiausia, naujų dalykų mokymasis. Siūlyčiau iš viso negalvoti, sunku ar nesunku, tai nėra tinkamas požiūris mokantis kalbų. Tiesiog – motyvacija: žinau, kad aš noriu, man patinka ta užsienio kalba, kodėl jos nepasimokius. Pasimokius galima ją lavinti, gilinti, nuvažiuoti mokytis į užsienį – sprendimų labai daug. Ir pagaliau – tam tikra socialinė bei ekonominė nauda kiekvienam žmogui mokėti užsienio kalbų. Net 50-mečiams ir 60-mečiams būna atskirų kursų visame pasaulyje“, – pasakoja E. Kesylienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)