Nors nemažai vaikų būrelių nuotoliniu būdu negali užtikrinti gyvoms pamokoms prilygstančios kokybės, todėl nemažai tokių užsiėmimų, kaip šokių, dainavimo ar sporto būreliai, karantino metu smarkiai nukenčia, yra ir tokių, kuriems tai suteikė dar platesnes galimybes. Delfi pakalbino trijų vaikų protus mankštinančių būrelių atstovus, kurie vienabalsiai tvirtina – jei ne karantinas, tokių plačių galimybių šie būreliai niekad nebūtų pasiekę.
Šachmatai – vėl „ant bangos“
Lietuvos šachmatų mokyklos direktorius Donatas Pilinkus pastebi, kad per pastaruosius keletą metą ar net paskutinį dešimtmetį visame pasaulyje jaučiamas šios sporto šakos atgimimas. Paklaustas, ar prie populiarumo galėjo prisidėti ir itin didžiulės sėkmės sulaukęs serialas „Valdovės gambitas“ (The Queens' Gambit), pašnekovas neslepia, kad iš tiesų jis galėjo paveikti ne vieną.
„Pagrindinė priežastis, matyt, yra ta, kad dėl naujų technologijų šachmatais galima žaisti per atstumą, o turnyruose gali dalyvauti žaidėjai iš įvairių pasaulio šalių tiesiog būdami namuose. Iš tiesų prie šachmatų populiarėjimo neretai prisideda ir kartais netikėti veiksniai, kaip, pavyzdžiui, 2020 m. pasirodęs serialas „Valdovės gambitas“, kuris į nuostabų šachmatų pasaulį atvedė naujų žmonių, vien dėl šio serialo nusprendusių išmokti žaisti šachmatais. Tiesa, Lietuvos šachmatų mokykloje mes turime tik vieną kitą dėl šio serialo šachmatus atradusį žmogų, nes didžioji dalis mokinių – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – supranta, kad smagiai leidžiant laiką prie šachmatų lentos kartu galima lavinti loginius-matematinius gebėjimus, formuoti inžinerinį mąstymą, ugdyti kūrybiškumą ir daug kitų dalykų, kurie gyvenime labai praverčia kiekvieno profesinėje veikloje“, – kalba D. Pilinkus.
Pašnekovas pasakoja, kad paprastai šachmatais mokykloje mokomi žaisti vaikai nuo 5 metų, nors yra ir jaunesnių entuziastų. Vis tik didžioji dalis Lietuvos šachmatų mokyklą lankančių vaikų, skaičiuoja jis, yra pradinių (1–4) klasių moksleiviai: „Šis amžius, matyt, ir yra pats geriausias norint išmokti žaisti šachmatais.“
D. Pilinkus pripažįsta, kad karantinas išmokė į tuos pačius dalykus pažvelgti kitu kampu, ir šachmatai, kaip viena iš neformaliojo švietimo veiklų, šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu. „Galiu drąsiai teigti, kad tik dėl karantino atsirado Lietuvos šachmatų mokyklos „Youtube“ kanalas, kuriame talpiname daugkartinio Lietuvos čempiono šachmatų didmeistrio Šarūno Šulskio pamokas. Tik dėl karantino pradėjome tiesiogines vaikų šachmatų turnyrų transliacijas su gyvais komentarais ir tik dėl jo turime, ko gero, pasaulyje pažangiausią vaikų nuotolinio šachmatų mokymo platformą „ChessKid“, kuri vienija daugiau nei 1 mln. vaikų iš viso pasaulio. Šioje mokymo aplinkoje jau turime ir nemažai žaismingai animuotų šachmatų pamokų lietuvių kalba, kurias įgarsino aktorė Aušra Giedraitytė. Taigi, nors karantinas vienas duris ir užvėrė – negalime vesti pamokų vaikų ugdymo įstaigose, tačiau mes atradome kitas naujas duris – nuotolinį mokymą“, – džiaugiasi D. Pilinkus.
Nors Šachmatų mokyklos direktorius laukia, kada su mokiniais vėl sugrįš prie tikrų šachmatų lentų, bet viena aišku – nuotolinės šachmatų pamokos visiems norintiems išliks ir ateityje, nes jau yra sukurta visa reikiama infrastruktūra, o šachmatų pamokos vaikus tokiu būdu gali pasiekti atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.
Karantino metu Lietuvos šachmatų mokyklos mokytojai užsiėmimus veda naudodami nuotolinio mokymo platformą „Zoom“ arba „Google Teams“. Toks mokymasis, kaip pastebi D. Palinkus, netgi turi privalumų, nes kiekvienas vaikas patogiai savo kompiuterio ekrane mato šachmatų lentą ir aiškiai girdi mokytojo dėstomą medžiagą. „Be to, į nuotolinio mokymo grupes galima įtraukti ir pavienius vaikus iš labiau nutolusių mokyklų, kuriose šachmatų mokytojų būtų sunku surasti, jei pamokos vyktų pačiose ugdymo įstaigose, o ne nuotoliniu būdu“, – pastebi jis.
Šiuo metu Lietuvos šachmatų mokykloje pamokos kainuoja nuo 15 Eur/mėn., o skyrus NVŠ krepšelį jos yra nemokamos. „Atstovaudami „ChessKid“ Lietuvoje suradome galimybę pritaikyti 25% nuolaidą nuo pradinės kainos (49 JAV dol./metams) už neribotą naudojimąsi „ChessKid“ platforma net ir tiems vaikams, kurie šiuo metu nėra Lietuvos šachmatų mokyklos auklėtiniai. Tiesa, šie vaikai negali dalyvauti Lietuvos šachmatų mokyklos organizuojamuose uždaruose turnyruose, bet jie drąsiai gali dalyvauti tarptautiniuose turnyruose ir negi laimėti įvairių prizų“, – atskleidžia D. Pilinkus.
Mažieji inžinieriai pasitelkia „Lego“ ir „Minecraft“
Inžinerinio techninio profilio būreliui „Robotikos akademija“, kaip pasakoja jos kūrybos vadovas
Kristijonas Vasiliauskas, taip pat teko persikvalifikuoti. Atėjus pavasario karantinui mokykla naują programą, kuri tiktų nuotoliniam mokinių mokymui, parengė vos per savaitę.
Nors sakoma, kad šiuolaikiniai vaikai labai gabūs technologijoms, pradėję organizuoti nuotolines pamokas akademijos mokytojai pamatė, kad vis dėlto vaikų kompiuterinio raštingumo lygis labai žemas. „Vaikai nemoka kompiuterio naudoti pagal paskirtį, jiems kyla sunkumų atidarant tam tikras nuorodas, sunku naudotis klaviatūra ir pelyte. Apskritai prasidėjus nuotoliniam mokymui vaikai į jį buvo tiesiog įmesti ir niekas nemokė, kaip reiks mokytis. Taigi pirmiausia mes mokome vaikus kompiuterinio raštingumo“, – kalba K. Vasiliauskas.
Gyvose akademijos pamokose vaikai konstruodavo su gausybe mokytojų duodamų „Lego“ detalių, o kurdami naują internetinę mokymų programą kūrėjai nusprendė, kad tai nebebus svarbiausias vaikų įrankis. „Kūrybiškumui lavinti mūsų nuotolinėse pamokose visiškai pakanka to, ką vaikas ir taip turi namie. Jei turi kažkiek „Lego“, puiku – galės užduotis atlikti su turimomis detalėmis, jei neturi – irgi gerai, juk kurti galima ir piešiant ar naudojant kitas kūrybines priemones. Mes norime vaikams parodyti, kad viskas pasaulyje prasideda nuo minties, o viskas, ką mes matome sukurtą žmogaus, pirmiausia buvo nupiešta. Taip mažuosius mokinius ir mokome: pirmiausia sugalvok, tada nupiešk, o galiausiai jau bandyk sukonstruoti“, – pasakoja pašnekovas.
„Robotikos akademijos“ pamokos organizuojamos trims skirtingo amžiaus vaikų grupėms, nuo 5 iki 12 m. Kiekviena amžiaus grupė turi savo istorijos liniją, kuri pasakojama per visą pamoką su atitinkamai pateikiamomis užduotimis. Per pamokas mokiniai sužino įvairiausių dalykų – apie gyvūnus, apie įsimintinas datas, profesijas, išradimus, geografiją ir t.t. Pamokos gale mokytojas užduoda ir namų darbų. Savarankiškai vaikams reikia pabaigti pamokoje pradėtą darbą, sukonstruoti naują kūrinį, vyresniųjų laukia ir skaitmeninė užduotis bei testas, kurį atsakęs vaikas ne tik pasitikrina savo pamokoje įgytas žinias, bet ir pagal surinktus taškus gali pasilyginti su kitais vaikais visoje Lietuvoje.
Nuotolinėje pamokoje dalyvauja vienas mokytojas, iš viso grupėje būna iki 12 vaikų. Visi vaikai turi prisijungti nustatytu laiku ir aktyviai dalyvauti įsijungę savo kompiuterių kameras ir mikrofonus.
Per pamokas vaikai klausosi įdomių pasakojimų, atlieka mankštas ir, žinoma, mokytojo skirtas temines užduotis. „Tarkim, vienos pamokos istorijos veikėjui reikia kuo greičiau nusigauti pas draugą, todėl mokiniams per tam tikrą laiką reikia sukonstruoti, nupiešti ar kitaip sukurti kokią nors transporto priemonę, kuri jam tai padėtų padaryti patogiausiai. Per vieną pamoką sukuriami mažiausiai trys konstruktai“, – skaičiuoja K. Vasiliauskas.
Jis nori atkreipti tėvų dėmesį, kad nebūtina savo vaikams nuolat pirkti naujų „Lego“ rinkinių. Pašnekovo įsitikinimu, kiek „Lego“ detalių vaikas beturėtų, tiek jam ir pakanka kurti naujiems dalykams: „Labai norime, kad vaikai neturėtų to vartotojiško požiūrio – tu padaryk geriausiai, ką gali, su tuo, ką turi. Mes skatinam vaikus pasitikėti savo kūrybingumu, kad jiems nebereiktų jokių instrukcijų. Jei tu statai pagal instrukciją, tu esi vartotojas, o jei be jos – esi kūrėjas.“
Vyresniems mokiniams mokyti pasitelkiami ir kompiuteriniai žaidimai, tokie kaip populiarusis „Minecraft“, kuris, kaip sako K. Vasiliauskas, yra lyg skaitmeninis lego. „Skatiname vaikus konstruoti ne tik realybėje, bet ir skaitmeninėje erdvėje. Atrodo, tėvai mums nori mokėti pinigus, kad mes atitrauktume jų vaikus nuo kompiuterinių žaidimų, o mes specialiai juos įtraukėme ir į savo mokymų programą, – juokiasi jis. – Tačiau pamatėme, kad kompiuteriniai žaidimai vaikams, visų pirma, yra dideli motyvatoriai, ir mes norime parodyti, kad šie žaidimai taip pat gali būti prasmingi. Nuo paprasto žaidimo namuose tai skiriasi tuo, kad mes duodame tam tikrą laiką toms užduotims atlikti ir labai aiškius parametrus. Norime vaikus išmokyti ne tik žaisti, bet ir programuoti, kad jie vėliau galėtų kurti savo žaidimus. Iš vartotojo ir čia tu gali virsti kūrėju.“
Vienos nuotolinės „Robotikos akademijos“ pamokos trukmė – nuo valandos iki pusantros. Mėnesio būrelio (4 pamokos) kaina – 25 Eur.
Keturženkliais skaičiais žongliruoja net darželinukai
Dar vienas būrelis, treniruojantis vaikų smegenis, – mentalinė aritmetika. Mentalinės aritmetikos akademijos vaikams „Amakids“ trenerė Lina sako, kad nors ši programa yra greito mintino skaičiavimo būrelis, tačiau greitas skaičiavimas nėra pagrindinis tikslas.
„Tai tik priemonė pasiekti kitų tikslų. Pagrindiniai mūsų tikslai – dėmesio koncentravimas, loginis mąstymas, vaizduotės lavinimas, fotografinė atmintis. O tai, kad vaikas išmoksta greitai skaičiuoti mintinai, kaip mes sakome, tėra šalutinis teigiamas efektas“, – kalba ji.
„Amakids“ mokykloje remiamasi japonų ir kinų sukurta mentalinės matematikos metodika. Ten ši programa jau 200 metų pasitelkiama ir mokyklose. Lietuvoje, nors būrelis skaičiuoja jau 5–6 m., tai vis dar yra naujovė. Be to, trenerė pabrėžia, kad su mokykline matematika mentalinė aritmetika neturi nieko bendro.
„Mūsų mokyklos dvejų metų programą baigęs septynerių metų vaikas, atėjęs į pirmą klasę, jau moka mintinai sudėti, atimti, dalinti ir dauginti vienženklius, dviženklius, triženklius ir keturženklius skaičius ir dar tai atlikti didžiuliu greičiu. Tačiau mes skaičiuojame visiškai kitaip, tad mokykloje pagal jos programą jis vėl pradeda nuo 1+1. Tai lygiai tas pats, kas mokytis skirtingų kalbų – jei moki prancūzų, šios žinios tau netrukdys išmokti ir dar vieną kalbą“, – lygina Lina.
Pašnekovė tikina, kad nesvarbu, ar vaikas linkęs į tiksliuosius mokslus, ar išvis nenori draugauti su skaičiais – nuo to jo sėkmė mentalinėje aritmetikoje nepriklauso. Tačiau, kad viskas pavyktų, vaikai privalo laikytis nustatytų taisyklių. Viena svarbiausių – sąžiningai keturis kartus per savaitę atlikti namų darbus, kuriuos kiekvienas vaikas kompiuterinėje programoje gauna individualius ir kaskart tam užtrunka apie 20 min.
„Taigi pasiryžimas mokytis mentalinės aritmetikos tikrai turi būti nemažas, todėl jau per pirmą pokalbį mes tėveliams pasakome apie privalomus namų darbus, kad jie įvertintų savo galimybes. Pamoka per savaitę būna tik kartą ir ji trunka apie pusantros valandos, – kalba trenerė. – Mūsų nuotolinės pamokos vyksta taip pat, kaip ir gyvi užsiėmimai. Pirmiausia mokytojas visiems išaiškina bendrą temą, visi vaikai kartu paskaičiuoja, o tada pradedame dirbti ties kiekvieno vaiko greičiu. Nors grupėse būna iki 10 vaikų, mokytojo tikslas yra nustatyti individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kad jis galėtų tam vaikui priskirti atitinkamus namų darbus.“
Mokytoja skaičiuoja, kad daugiausia mentalinės aritmetikos panori mokytis arba mažieji, kurie nori pasiruošti mokyklai, arba jau 11–12 m. vaikai, kurių tėvai pamato kokių nors spragų – ar dėmesio koncentravo, logikos stoką, o gal tiesiog norėtų, kad vaikas turėtų geresnę atmintį.
„Mes skaičiuojame ne skaičiais, kaip mokykloje, o vaizdais – kiekvieną skaičių mes įsivaizduojame kaip tam tikrą vaizdinį. Mes turime tam tikrus skaičiuotuvus abakus ir ten yra tokie kauliukai. Kiekvienas skaičius turi savo kauliukų kombinaciją. Vaikai išmoksta visas kauliukų kombinacijas ir mintinai naudodami pirštus galvoje kilnoja tuos kauliukus ir skaičius įsivaizduoja kaip tam tikrus vaizdinius“, – atskleidžia pašnekovė.
Mentalinės aritmetikos programa ir metodika visiems vaikams yra ta pati, nesvarbu, ar vaikui 5, ar 15 metų. Mokslo programos trukmė yra dveji metai. Pirmaisiais metais vaikai mokosi sudėties ir atimties, antraisiais – daugybos ir dalybos.
„Ši metodika sukurta tam, kad skatintų abu galvos smegenų pusrutulius dirbti harmoningai. Kai mūsų vaikų tėveliai paklausia, kaip mes galim įrodyti, kad abu vaiko smegenų pusrutuliai dirba harmoningai, galime padaryti paprastą eksperimentą. Jau po dviejų mėnesių visi mūsų mokiniai gali greit mintinai suskaičiuoti ekrane prabėgančius skaičius ir kartu padeklamuoti eilėraštį – tai yra įrodymas, kad abu vaiko smegenų pusrutuliai veikia harmoningai. Dešinysis mūsų pusrutulis yra mūsų vaizduotė, o kairysis – loginis mąstymas“, – aiškina mokytoja.
Nuotolines pamokas mentalinės aritmetikos mokykla taip pat pradėjo organizuoti tik nuo pavasario karantino, iki to laiko apie tai nebuvo nė minties. Trenerė džiaugiasi, kad šios pamokos labai pasiteisino, todėl jau žino, kad tokias pamokas tęs net ir karantinui pasibaigus. „Matome, kad taip nenukenčia nei užsiėmimų kokybė, nei vaikų rezultatai. Nebent vaikas yra mažas, tuomet mes siūlome arba palaukti fizinių pamokų, arba nuotolinėse pamokose kartu dalyvauti ir tėveliams, kad prireikus jie galėtų padėti“, – sako ji.
Kaip vieną didžiausių pliusų mokyklos atstovė įvardija galimybę prie pamokų prisijungti ir vaikams iš tolimesnių rajonų ar kitų miestų. „Pavyzdžiui, dabar turime mokinių iš Šilutės, kur mes tikrai neplanuojame įkurti savo padalinio. Mes labai džiaugiamės, kad prasiplėtė mūsų ribos ir dabar mes galime mokyti vaikus iš visos Lietuvos“, – sako Lina.
Mentalinės aritmetikos pamokų kaina – 80 Eur per mėnesį.