Vienos moderniausių mokyklų vadovas: vaikus skatina netradicinės pamokos ir kitoks požiūris į žinias

„Nuo pat idėjos gimimo apie mokyklos kūrimą tikslas buvo aiškus – tai turi būti mokykla, kurioje taikomi pažangiausi ugdymo, technologiniai bei ergonominiai sprendimai“, – sako moderniausios Lietuvoje mokyklos „Erudito licėjus“ įkūrėjas ir vadovas doc. Nerijus Pačėsa, su kuriuo kalbamės apie tai, kas šiandien yra moderni mokykla, kuo ji skiriasi nuo tradicinių, kokius pedagogus galime vadinti moderniais ir, svarbiausia, kokias kompetencijas vaikas tokioje mokykloje besimokydamas įgyja.

Ar kurdami licėjų turėjote pavyzdį, į kurį lygiavotės, tarkime, į analogų turinčias užsienyje?

„Erudito licėjus“ įsteigtas 2016 metais Kaune, vėliau atsidarė ir Vilniuje. Labai aiškiai žinojau, kokią mokyklą kuriame. Augimas yra spartesnis nei planavau – tai tik įrodo, kad ugdymo filosofija teisinga ir pasiteisina. Labiausiai įkvepiantis pavyzdys yra Suomijos ugdymo sistema. Ji turi labai daug elementų, kurie puikiai realizuoti ugdymo procese. Tačiau tuo neapsiribojau, domėjausi kaip veikia pažangiausios mokyklos pasaulyje, ką kalba ir akcentuoja edukologijos futuristai, kaip veikia geriausi pasaulio universitetai, bei kokių mokinių tikisi jie, kaip, beje, ir verslas bei visuomenė mato ateities darbuotojus ir piliečius. Visi šie veiksniai svarbūs, stengiantis suvokti ko ir kaip mokinti šiuolaikinius vaikus.

Kokiose klasėse mokosi jūsų licėjaus auklėtiniai?

Šį rugsėjį „Erudito licėjus“ pradės su 700 mokinių, Vilniuje ir Kaune su visomis klasėmis nuo priešmokyklinės iki 12 klasės. Visose klasėse juos pasitinka išmanūs ekranai, kurie sukuria dideles interaktyvaus ugdymo galimybes. Pamokose dominuoja skaitmeninis turinys, taikoma daug turinio programinių sprendimų, kurie leidžia aktyviai ir žaismingai perteikti dalykinę informaciją. Jau nuo pradinių klasių mokiniams suteikiamos planšetė. Mokiniai gauna popierinių ir skaitmeninių vadovėlių paketus, pradinukai naudojasi mokyklos suteiktomis planšetėmis, kompiuterių klase, pagrindinių klasių mokiniai turi nešiojamus kompiuterius, kad galėtų naudotis skaitmeninio turinio ir pažangių programinių sprendimų galimybėmis. Mokykloje mokiniai privalo dėvėti uniformas, su išimtimis penktadieniais.

Kokie dar yra skirtumai, jei lygintume jūsų mokyklą su tradicine?

Skirtumų yra tikrai nemažai. Pamokos licėjuje trunka 90 min. Jų trukmė yra lemiamas veiksnys, taikant aktyvius, komandinius, kūrybinius metodus, nes tam reikia laiko. Tokios pamokos metu skatinama išnaudoti įvairias ugdymo erdves tiek mokykloje, tiek už mokyklos ribų. Kontekstinės pamokos yra labai svarbus ugdymo elementas, kurio metu mokytojas pasirenka erdves lauke, muziejuje, įmonėje ar ten, kur geriausiai įprasminama mokomoji medžiaga. Tam vėlgi reikia laiko. Be abejonės, pas mus nėra skambučio – jo neturėjimas ugdo mokinių atsakomybę. Klasėse naudojame tik ergonominius ir kokybiškus Vokietijoje gaminamus baldus, kurie leidžia ne tik užtikrinti fizinę mokinių sveikatą, bet ir turėti puikias galimybes klases greitai transformuoti sėdėjimą į įvairius formatus pagal turinio ir metodo poreikį ir tai atlikti net keletą kartų pamokos eigoje.

Kaip šiandien galima būtų apibūdinti modernią mokyklą?

Modernios mokyklos tikslas – laisva, pilietiška, universali ir profesionali asmenybė, gebanti toliau savarankiškai mokytis ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančio pasaulio iššūkių. Todėl mokykla turi taip pat būti labai lanksti ir turi turėti visus jai būtinus atributus: turi būti aiškiai apibrėžta ir į ateities kompetencijų ugdymą orientuota ugdymo sistema, didelė metodų įvairovė, įgalinanti mokinį būti ugdymo centre, prisiimti atsakomybę ir iniciatyvą. Taip pat – labai aiški ir stipri vertybių bei susitarimų sistema, kuri suformuoja brandžią, atsakingą bei tolerantišką asmenybę. Be jokios abejonės, tai ir moderni mokymosi aplinka su naujausiais ugdymo technologiniais, turinio bei metodikos sprendimais, kurie leidžia ne tik atliepti šiuolaikinio pasaulio poreikius, bet būti pasirengus būsimiems, aukščiausios kokybės estetinė ir ergonominė aplinka, kuri turi formuoti suvokimą, kad darbo aplinka, jos patogumas yra svarbus veiksnys ne tik pasitenkinimui darbu, bet ir lemia asmens sveikatą, mąstymo greitį ir apskritai aktyvumą. Be viso to, aišku, kompetentingi, profesionalūs ir patyrę mokytojai, kurie geba integruoti mokymosi turinį su pažangiais ugdymo metodais. Mokyti iš knygos nėra sudėtinga. Sugalvoti įvairias užduotis, kurioms reikia įvairių žinių, kuriose reikia aukšto mokinių įsitraukimo, kurios atskleidžia mokinių mąstymo, kūrybos, iškalbos potencialą, reikia labai aukšto profesionalumo.

Nėra lengva rasti tokius pedagogus. Kokie jie dirba jūsų licėjuje?

Vaikus ugdo profesionalūs mokytojai. Jie – smalsūs, nuolat besidomintys švietimo naujovėmis, tyrimais, moderniais ugdymo metodais bei technologijų panaudojimu mokymuisi. Licėjus nuolat organizuoja mokymus ir praktinius užsiėmimas savo darbuotojams, tokiu būdu užtikrinant ugdymo įstaigos kompetencijų pažangą. Ugdyme diegiame kompetencijas, kurios nėra įprastos tradicinėje mokykloje. Pavyzdžiui, turime mokytoją, kuri baigusi animacijos studijas Didžiojoje Britanijoje, kolektyve yra mokytojų, turinčių kompetencijų vaizdinio mąstymo (angl. visual thinking) ir mąstymo modeliavimo (angl. design thinking) srityse, mokykloje dirba ne vienas mokslų daktaras.

Į ką labiausiai orientuota jūsų mokykla?

Erudito licėjaus ugdymo filosofija pastatyta ant trijų pamatinių tikslų. Pirma – holistinis integruotas ugdymas. Ugdyme siekiame atspindėti realių reiškinių nedalomumą į dalykus. Taikome daug tematinio, tiriamojo, projektinio darbo principų, kurie kaip pagrindinį mokymosi objektą išryškina aktualią temą, idėją ar problemą, kuriai realizuoti reikia įvairių žinių. Jas mokinys gauna iš įvairių šaltinių ir taiko prasmingai, siekdamas išspręsti iššūkį, o ne tiesiog išmokti informaciją ir stengtis ją atsiminti.

Antras principas – patirtinis mokymas. Ugdyme taikome daug patirtinių, aktyvių, žaidybinių, komandinių metodų. Mokinys privalo būti aktyvi mokymosi ašis. Taip yra pasiekiama didesnė motyvacija, suvokimas ir iniciatyva. Mokinys besimokydamas žinias taiko, pasiekdamas giluminį suvokimą. Čia tinka paralelė su mokymusi leistis slidėmis nuo kalno. Turbūt būtų sunku įsivaizduoti, kad tai būtų įmanoma išmokti iš knygų ar mokytojo, nerandant to daryti praktiškai. Tad ir mokykloje aktyvus įsitraukimas duoda kur kas efektyvesnius rezultatus.

Na, ir trečias principas – mąstymo ugdymas. Viena svarbiausių sėkmingos profesinės ir asmeninės veiklos kompetencijų – kritinis, kūrybinis, analitinis mąstymas. To reikia tikslingai mokytis, tam taikome JAV mąstymo instituto metodiką. Rezultatas – brandus ir argumentuotas mąstymas, gebant atsirinkti informaciją, priimti kitą nuomonę, tačiau suformuoti aiškią savo poziciją, kuri yra pagrįsta, argumentuota.

Kiek, dirbant pagal patvirtintas mokymosi programas, skiriama laiko vaiko asmenybes ugdymui? Apie emocinę vaiko būklę paskutiniuoju metu itin daug kalbama.

Švietimo programose nemažai kalbama apie šių kompetencijų ugdymo svarbą, tačiau dažniausiai nenurodoma, kaip jas ugdyti, atpažinti ir tuo labiau vertinti. Tad jų ugdymas paliekamas mokytojo asmeninei iniciatyvai. Sėkmingos ugdymo sistemos ir mokyklos šių kompetencijų ugdymą yra pasirinkę prioritetiniu tikslu. Viena iš tokių sistemų – tarptautinio bakalaureato programa. Šios programos turinys inkorporuoja šiuos principus, tačiau kiekviena mokykla turi sukurti atitinkamą kultūrą šių principų taikymui ugdymo procese. Jei remsimės tik tradiciniais būdais, tai bus tas pats, kas išmanųjį laikrodį naudoti tik laiko stebėjimui.

Kurias savybes, gebėjimus ir įgūdžius reiktų lavinti, norint, kad vaikai taptų sėkmingais žmonėmis?

Edukologai ir verslo atstovai sutaria, jog jau dabar mokykloje turime ugdyti kompetencijas, kurios leis sėkmingai adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje ir būti aktyviąja ir kuriančiąja visuomenės dalimi. Šios kompetencijos dar vadinamos 4C: kritinis ir kūrybinis mąstymas, kūrybiškumas ir inovavimas, bendradarbiavimas ir veikimas komandose, komunikavimas žodžiu bei raštu.

Koks iššūkis mokyklai yra didžiausias?

Keisti kultūrą ir metodus, kuriais perteikiamas ugdymo turinys. Tokios mokyklos kaip „Erudito licėjus“ yra sukurtos naujos kultūros pagrindu ir sutelkia didžiausią dėmesį kompetencijų ugdymui, siekiant išmokyti taikyti žinias, kurti naujus sprendimus ir toliau savarankiškai mokytis vis sparčiau besikeičiančioje aplinkoje.

Nuo pat priešmokyklinės klasės mokinių emociniam ir socialiniam lavinimui pasitelkiame „Lions Quest“ metodiką, kuri mokytojams padeda puoselėti mokinių atsakingumą, nuovokumą, drausmingumą, sąmoningumą ir gebėjimus sutarti su mokyklos bendruomene. Tai yra viena efektyviausių programų, kurios rezultatai svarbūs psichikos sveikatai, pilietiškumo, lyderystės ugdymui bei akademinei sėkmei.

Licėjuje vyksta netradicinės pamokos per projektinių veiklų įtraukimą į mokymosi procesą, o tai gerokai praplečia mokymosi lauką. Mokiniai per metus vykdo penkis ilguosius projektus, kurie trunka po 6 savaites – verslumo, kiekybinio tyrimo, literatūros (šaltinių) analizės, meno ir socialinės iniciatyvos. Šiuos projektus daro visos pagrindinio ugdymo klasės nuo 5-os iki 10-os kl.

Kokias vaikų kompetencijas ugdo tokie projektai?

Kiekviename projekte integruojami mažiausiai trys dalykai, tačiau visuose projektuose mokiniams skiriama visiška laisvė nagrinėti temą, kuri jiems yra aktuali, įdomi. Pavyzdžiui, kiekybinio tyrimo projekte mokiniai gali nagrinėti mašinų srautą Karaliaus Mindaugo gatvėje, namų darbų atlikimo greitį, mokymosi motyvaciją, oro užterštumą ir t.t. Taigi, mokiniai net to nepajausdami gilina savo žinias gamtos, biologijos, IT, matematikos, anglų kalbos dalykuose. Taip vyksta su kiekvienu iš 5 projektų.

Kompetencijų ugdymas šiuose projektuose yra bene svarbiausias, nes kompetencijų kaitą sunkiau pamatuoti, tai reikalauja ilgesnio nuolatinio stebimo laikotarpio. Darbas grupėse, bendradarbiavimas, komunikavimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas yra lavinami nuolat, tai tęstinis procesas.

Kiekvieną penktadienį paskutinė pamoka yra „Erudito“ valanda, kurios metu mokiniai plečia savo akiratį susipažindami su įvairių sričių atstovais. Jie įkvepia mokinius savo sėkmės istorijomis ir profesionalumo pavyzdžiais.

Kokie artimiausi licėjaus planai? Ar žadate dar plėstis?

Nuo 2022 metų rudens „Erudito licėjus“ turės nuosavas patalpas sostinėje Aguonų gatvėje, Vilniuje. 6500 kv. m. dydžio pastatas bus moderniai pritaikytas mokyklos bendruomenės poreikiams ir išsiskirs itin technologiškai pažangiais sprendimais.

Naujos patalpos suteiks dar didesnes galimybes gerinti mokinių švietimo sąlygas. Pastate bus įdiegti naujausi technologiniai, edukaciniai ir ergonominiai sprendimai. Mokykla turės erdvų kiemą, sporto salę, specializuotas klases, multifunkcines erdves ir baseiną. Nuosavų patalpų įsigijimas labai svarbus žingsnis mokyklos vystyme.