Pasak 23 m. rašytojo, jis neprisimena, kada pirmą kartą kilo mintis parašyti knygą, tačiau nuo mažens turėjo aistrą kurti istorijas.
„Atsimenu, kai su šeima šventėme Naujus metus Nidoje ir parašiau istoriją apie stirniuką, kuris užgrobė keturračius ir su jais važinėjo ant ledo. Pamenu, kad skaičiau šį darbą šeimai ir supratau, jog man visai patinka šis kūrybos procesas“, – kalba S. Zokaitis.
Jis pastebi, kad knyga „Liftas“ yra sunumeruota atvirkščiai, nuo paskutinio iki pirmo puslapio. Toks kūrybinis sprendimas, pasak rašytojo, kilo spontaniškai ir nieko konkretaus nereiškia.
„Tiesiog buvau sugalvojęs šią idėją prieš 4 m. Per šį laiką aš keičiausi, supratau, kas yra rašymas, kūryba, bet visada norėjau palikti tą, gal net ir kvailą, idėją. Man dabar ji atrodo kvailai, bet tai dalis praeito manęs“, – kalba knygos autorius.
Jis priduria, kad rašymą ir studijas derinti buvo sunku, tačiau šį procesą palengvino karantinas, kurio metu, vykstant nuotoliniam mokimui, pavykdavo skirti laiko rašymui.
„Bet aš apsimesčiau per daug protingu, jeigu pasakyčiau, kad man pavyko derinti. Rašiau kada pavykdavo“, – kalba S. Zokaitis.
Šio pomėgio Simas neslėpė ir nuo savo kurso draugų, kurie, pasak jo, jį itin palaikė nuo pat pradžių.
„Dėstytojai irgi labai palaikė, tik galbūt jie mane palaikė šiek tiek kukliau, jie dar turbūt galvojo, kad esu jaunas ir dar turiu daug dirbti, kad pasiekčiau kažką“, – kalba rašytojas. Kaip pasakoja pašnekovas, knygos leidyba tapo jo bakalaurinio darbo dalimi.
„Visą laiką buvo mintis, kad ta knyga yra parašyta ir ją galima būtų įterpti į bakalaurinį darbą. Taip pat buvo minčių rašyti scenarijų arba kažką filmuoti, bet vis galvodavau apie tą knygą. Pakalbėjęs su savo vadovu, sulaukiau jo palaikymo. Socialinių mokslų kolegija tikrai mane palaikė, nors ir buvo baimė, kad tai yra mano knygos leidyba, o ne kažkieno kito, bet tą pavyko labai gerai suderinti“, – kalba rašytojas.
Šiuo metu Simas įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje planuoja studijuoti scenarijaus rašymą.