– Neseniai jūsų mažylei Sofijai suėjo vieneri. Ar jau pastebite su Viktorija, į ką ji panašesnė?
– Deja, tenka pripažinti, kad kol kas Sofija savo išvaizda panašesnė į mažiau išvaizdžiąją mūsų poros pusę – mane. Charakteris – bendravaikiškasis, tačiau pagal tai, kaip jai patinka stebėti, kaip yra valomi dantys ir kaip yra bandoma parakinėti svetimas šypsenas, profesine prasme, yra linkimo į mamos pusę ženklų.
– Ar iš tiesų tėvus taip stipriai džiugina visi pirmieji kartai vaiko gyvenime: pirmieji žingsniai, pirmas žodis, pirmi įpročiai... Kaip viskas vyksta jūsų šeimoje?
– Viskas vyksta taip, kaip nustato Sofija, tokių dalykų neišprašysi ir nepaskubinsi. Kaip sako vienas Zen priežodis – kiekviena snaigė nukrenta savo vietoj. Tokios progos – ir didelis džiaugsmas, tačiau ir priminimas, kaip gretai bėga laikas.
– Kas labiausiai jūsų gyvenime pasikeitė, atsiradus dukrai? Gal kas buvo netikėta?
– Sprendimų priėmimas ir planavimas. Anksčiau, viskas galėdavo vykti, jei tai tinka tau ar žmogui, su kuriuo tariesi. Dabar, viskam atsirado dar viena patikra – „Sofijos postas“: pasiimti kartu, ar palikti kažkam prižiūrėti? Jei palikti, tai kam? Jei kartu – ar vaikui užteks kantrybės, ar reikės grįžti anksčiau? Tai – tarsi neperžengiami ir nesulaužomi rėmai, tačiau joks paveikslas be jų nebus pilnas.
– Ar bent buvote pasvarstęs apie galimybę imti tėvystės atostogas? Ar pas jus šeimoje buvo tokia diskusija? Gal ateityje ir pats norėtumėte tai pabandyti, jei jūsų šeimoje atsirastų dar vienas vaikelis ir tam susidarytų tinkamos aplinkybės?
– Šeimoje svarstėme šią galimybę, tačiau šiuo atveju viskas susiklostė taip, kad atostogų geriau buvo išeiti Viktorijai. Manau, jog vaikų auginimas ir auklėjimas yra ne mamų, bet šeimos reikalas. Atsiradus pagundai visą vaikų auginimo atsakomybę perleisti mamai, nes „ji – mama-moteris“, tėčiui reiktų savęs paklausti – „ką daryčiau, jei būčiau vienas?“. Tuomet eiti ir tiesiog tai daryti.
Jei ateityje mus nudžiugins dar vienas vaikelis ir aplinkybės bus tokios, kuriomis bus geriau imti tėvystės atostogas man, net neabejoju, jog su Viktorija dėl to sutarsime. Manyti, jog buvimas tėčiu gali neturėti nieko bendra su praktine tėvyste yra paprasčiausiai vaikiška, kaip ir laikyti vaikų auginimą ir auklėjimą „bobų reikalu“.
Arūnas DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie tėvystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jam buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovas kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.
– Kodėl vieniems sekasi, o kitiems – ne?
– Todėl, kad kitais kartais pasiseka kitiems, o tiems vieniems – jau nebe.
– Ar vis tiek keliausiu į dangų, nors netikiu Dievu?
– Jei Dievas iš tiesų yra Dievas, jis privalo būti teisingas, ir jis tave priims pagal elgesį, o ne tikėjimą juo. Taigi, būk geras, o dėl viso kito jaudintis neverta.
– Kas yra PMS?
– Pats metas slėptis.
– Kuo susiję slibinai ir dinozaurai?
– Slibinai yra fantastiniai dinozaurai, o dinozaurai – tikri slibinai.
– Kodėl mergaitės tualete užtrunka ilgau?
– Tam, kad berniukai galėtų suprasti, jog geriausi dalykai tenka tiems, kurie moka laukti.
– Kokį garsą leidžia moliuskai?
– Beveik tokį patį, kaip ir šliužai.
– Kodėl negalima klausti moterų, kiek jos sveria?
– Nes atsakymas gali pasirodyti per sunkus.
– Ką vyrai vadina „savo pasididžiavimu“?
– Žinoma, kad savo smalsius vaikus.
– Kodėl suaugusieji geria kavą? Ji juk neskani ir karti.
– Tai – būdas priminti sau, kokie skanūs gali būti kiti gėrimai.
– Ar įmanoma, kad tai, ką mokomės istorijos pamokose yra netiesa?
– Be abejo, tačiau tam, kad galėtum tai atskirti, reikia labai gerai mokytis istoriją.
– Kaip nugyventi patį geriausią gyvenimą?
– Išliekant tokiu pat smalsiu, nuolat keliant šį klausimą ir nepasitikint niekuo, kas sako, jog tikrai žino vienintelį teisingą atsakymą į jį.
– Kodėl moterys turi puoštis labiau nei vyrai?
– Povai griežtai su tavimi nesutinka.
– Kas kaltas dėl mano tėvelių skyrybų?
– Tikrai ne Tu.
– Kodėl kai kurie žmonės šypsosi tau į veidą, bet nusisukę apkalbinėja, siekia tau blogo?
– Arba jie nesupranta, kad elgiasi blogai, ir tuomet yra kvaili, arba supranta, ir tuomet yra blogi.
– Tėtis sako, kad meluoti yra negražu, bet kažkada ir jis buvo pamelavęs, tai dabar jį galima vadinti negražiu?
– Net neabejoju, kad tavo tėtis yra gražus, o ir pamelavo tikriausiai tik norėdamas gero. Pagražėti nuo to jis gal ir nepagražėjo, bet troliu irgi netapo.