Šio interviu metu Karolinai teko ir neįprasta užduotis – atsakyti į vaikų jai užduotus klausimus. Tačiau apie viską iš pradžių. Gamtą ir gyvūnus iki šiol mylinti K. Liukaitytė-Čelkienė ne tik į namus nešė sraiges ir peles, tačiau ir bandė išgydyti katės aukomis tapusius paukštelius ar net kurmį.
„Buvau gan rimtas ir „suaugęs“ vaikas. Labiausiai mėgau bendrauti su suaugusiais ar sėdėti su knyga. Tuo tarpu mano dukrelei Lukrecijai vasarą sueis šešeri ir ji visiška mano pačios vaikystėje priešingybė gerąja prasme. Ji yra labai išdykusi, drąsi ir pasitikinti savimi.
Nuostabu kaip lengvai ji užmezga kalbą su kaimynu lifte, pardavėja kepyklėlėje ar praeive mieste. Ji labai mėgsta bendrauti ir kartais glumina žmones. Ji drąsiai paklaus žmogaus, kartu stovinčio eilėje, vardo ar kur nepažįstama teta pirko tokius gražius mėlynus lūpų dažus“, – pasakojo žinoma moteris.
Paklausta, kokiais savo tėvų auklėjimo principais ji vadovaujasi auklėdama savo vaiką, žinoma moteris pastebėjo, jog vis dėlto stengiasi išlaikyti aukso vidurį. Griežtumą ir principus ji taiko ten, kur jie yra reikalingi, todėl nustato vaikui aiškias ribas ir pareigas, tačiau taip pat suteikia saugumo jausmą. „Stengiuosi jai kuo dažniau priminti, kaip ją myliu, padrąsinti ir leisti pačiai viską išbandyti. Neauginu vaiko šiltnamio sąlygomis, iššūkiai skatina tobulėti ir padeda pažinti pasaulį.
Geriausias dalykas yra sąmoninga tėvystė. Juk ne taip seniai patys buvome maži, ar ne? Prisiminkite, kokį pasaulį matėte vaiko akimis, kas buvo svarbu. Auklėjimas be galo sudėtingas dalykas. Sunku kitam ką nors patarti. Tik tiek, kad ką bedarytumėte, darykite tai su meile ir kantrybe“.
Karolinos dukrelė jau lanko baletą ir dainavimą, o kartais keliauja ir į sporto treniruotes. Kūrybingos mažylės tėvai pastebėjo, kad namuose ji su malonumu dainuoja ir šoka, todėl netrukus ji pradėjo lankyti ir šiuos užsiėmimus. „Ne visus vakarus jai norisi leisti būrelyje, todėl svarbu, kad suaugę vaikui padėtų ir motyvuotų užsiimti papildoma veikla ir tada, kai naujovė pabosta ir norisi viską mesti.
Didžiausia motyvacija – koncertai, pasirodymai, draugai, atrandami per bendras veiklas. Svarbiausia tik nebandyti per vaiką realizuoti neišpildytų savo svajonių, stebėti, kas jam patinka, kas teikia malonumą“, – pastebi penkerių mergaitės mama.
K. Liukaitytė-Čelkienė juokdamasi pasakojo, jog rytais jų namuose laukia linksmi moteriški rūpesčiai, nes prieš keliaudama į darželį dukrelė nori išbandyti net kelis drabužių derinius ir tik išsirinkusi jai labiausiai patikusį keliauja į darželį. Kartais ir vakare pasirinkti drabužiai jai nebepatinka, tad tenka rinktis iš naujo. „Tačiau tiek auklėjant berniukus, tiek mergaites, manau, svarbu skatinti pasitikėjimą savimi, prireikus patarti, padrąsinti ir tiesiog leisti vaikui jausti tėvų buvimą šalia“.
Idealia mama Karolina laiko tą, kuri geba tinkamai patenkinti vaiko poreikius ir taikyti pozityvaus auklėjimo metodus. Ji visada bus sąmoninga, mokės analizuoti save, mylinti ir nebandys kiekvienoje situacijoje vaikui „pakišti pagalvės“.
Vaikų klausimai:
– Kodėl keičiasi metų laikai?
– Nes mums norisi patirti viską. Žiemą paragauti varveklių, rudenį pabraidyti po krintančius lapus, pavasarį pasidžiaugti pienių vainiku, o vasarą šokti į Baltijos bangas.
– Kur dingsta visas sniegas, kai ateina pavasaris?
– Virsta lietaus lašeliais debesėlyje.
– Kodėl šąla rankos?
– Nes pamiršai pirštines.
– Kur gyvena Vilniaus Gedimino pilies vilkas?
– Kunigaikščio Gedimino sapne.
– Kas yra laimė?
– Tai yra jausmas kai norisi, kad ši diena dar nesibaigtų.
– Kodėl kvepia kvepalai?
– Kad jais pasikvėpinęs galėtum prisiminti viską, kas miela ir malonu.
– Kam reikalinga naktis?
– Kad saulė galėtų pasižiūrėti, kaip gyvena vaikučiai kitose šalyse.
– Kur troleibusų „ūsai“? Visi sako, kad ūsai nukrito, bet nematau jų...
– Ir aš nematau. Man troleibusai visada buvo su antenomis, kaip dideli žiogai.
– Kodėl kai gėda, mes raudonuojam?
– Kad kiti žmonės geriau suprastų mūsų jausmus.
– Kas yra blogas?
– Viskas, kas nėra geras.
– Kam mes valgom mėsą, jei kiti nevalgo?
– Ir mes galime nevalgyti mėsos, jei jos nenorime ar neskanu.
– Kodėl šunys nemėgsta kačių?
– Šunys mėgsta kates. Tiesiog joms ne visada norisi su jais žaisti.
– Kas į jūrą išpylė druską ir kodėl jos ten taip daug?
– Kad būtų lengviau plaukti. Sūriame vandenyje lengviau laikytis paviršiuje nei gėlame.
– Kiek iš viso yra skaičių?
– Niekada nebandžiau skaičiuoti.
– Kas vairuoja raketas?
– Suaugę dėdės ir tetos, kurie vaikystėje svajojo išskristi į kosmosą.
– Kaip bendrauja drambliai? Ar jie draugauja?
– Draugauja. Visada galvojau, kad labiausiai jiems draugauti padeda straubliai, nes gali vienas kitą prausti ir jais laikytis.
– Kodėl storos tetos baseine neskęsta?
– Nes moka plaukti.
– Iš kur ateina lietus?
– Iš po žiemos ištirpusio sniego.
– Kam mes kalbam, jei galim susirašinėti?
– Nes taip smagiau. Kalbėdami galime pykti ar šypsotis.
– Kas girdėt iš kosmoso?
– Kaip auga žolė.
