– Kokia buvo jūsų pačios vaikystė?
– Vaikystėje buvau labai aktyvi ir nuolat susirasdavau naujos veiklos, lankiau įvairius būrelius bei į juos net draugus įtraukdavau. Mūsų kieme visada buvo daug vaikų, todėl buvo smagu žaisti, o atėjus vakarui tėveliams būdavo sunku prisikviesti namo (juokiasi).
Paauglystėje polinkis pažinti pasaulį bei tapti savarankiškesne tik stiprėjo. Prisipažinsiu, ne visada buvau paklusni. Turėjau gana tvirta charakterį ir savo nuomonę, tačiau mano tėtis buvo tolerantiškas ir išmintingas. Patarimais visada mane sugebėdavo pasukti tinkama linkme.
– Kokius savo tėvų auklėjimo metodus taikote augindama savo vaikus?
– Pagrindinė taisyklė, kurią perėmiau iš tėvelių yra auklėti vaikus ne griežtais draudimais, kai tėveliai tiesiog nukerta „negalima ir viskas“, o paaiškinti, kodėl vieno ar kito dalyko negalima daryti. Kai kurie pokalbiai su vaikais trukdavo po 2-3 valandas, bet išsiaiškinus ir sutarus prie aptartos temos grįžti, to nebeprireikdavo.
Labai svarbu yra ir tėvelių pavyzdys. Niekada negalime reikalauti iš vaiko to, ko nedarome patys, turime būti užduodamos užduoties ar draudimo pavyzdžiu.
Jei neleidžiame valgyti nesveiko maisto, ir patys turime jo nevalgyti, jei reikalaujame iš vaiko tvarkos, pirmiausiai turime patys demonstruoti tvarką. Ir taip visada.
– Kokių sunkumų iškilo auginant berniuką ir mergaitę? Kokie jūsų vaikai?
– Estela labai nuoširdi, paklusni, atsakinga ir rami mergaitė. Auginant ją nebuvo jokių sunkumų. Šiuo metu ji save atranda kulinarijoje, mėgsta imtis atsakomybės reikalaujančios veiklos mokykloje, pati ką nors organizuoti.
Na, o gimus Gabrieliui iš pradžių net nerimavau, kaip tinkamai reikėtų auginti berniuką, kokias vyriškas charakteri savybes ugdyti. Nekalbu apie pagrindines savybes. Tiesiog išgirsdavau, kad berniuką reikia ugdyti tai vyriškai, tai leisti ir paverkti bei negloboti pernelyg stipriai. Man tai atrodo visiška nesąmonė.
Abu savo vaikus myliu vienodai, tad niekada netaikydavau jokių išskirtinumų. Būtent Gabrielius, kaip mažiausias mūsų šeimos narys, net kartais išsireikalauja daugiau dėmesio. Jo charakteris yra kitoks nei sesės. Jis labai aktyvus, linksmas, bet mėgsta ir pagudrauti. Tačiau džiaugiuosi, kad jokių didelių sunkumų neturėjom ir galime džiaugtis savo vaikais.
– Su kokiomis vaikų amžiaus krizėmis susidūrėte?
– Kaip sakoma, didžiausios krizės ateina sulaukus trejų ir septynerių metų ir, žinoma, paauglystės. Neišskirčiau kažkurios. Visas jas priimame kaip natūralų augimo procesą, kuriam pasiruošus jis tampa ne tik nesunkiai įveikiamu, bet ir labai įdomiu.
– Jūsų dukra jau dabar gamina įspūdingus tortus ir ateitį sieja su restoranų verslu. Ar rimtai žiūrėti į šį pomėgį skatinote jūs?
– Labai svarbu, kad augindami vaikus tėveliai leistų jiems patiems atsiskleisti, siekti to, ko būtent jie patys nori ir nesistengtų per vaikus įgyvendinti savo vaikystės svajonių ar primestų šablonų. Iš pradžių mes buvome pasirinkę netinkamas kryptis. Norėjau, kad Estela lankytų šokius. Taip mergaitės išmoksta taisyklingos laikysenos, elegancijos, tačiau, nors jai šioje srityje sekėsi puikiai, mačiau, kad tai jos nežavi.
Taip pat buvo ir su Gabrieliumi. Ilgą laiką vyras stengėsi, kad jis pamiltų krepšinį ir kasdien vežiojo į treniruotes, samdė asmeninius trenerius, bet Gabrielius save atrado futbole ir dabar su didžiausiu užsidegimu kiekvieną dieną keliauja į futbolo treniruotes.
Estelos talentą pirmoji pastebėjo auklė. Jos ištisas valandas virtuvėje gamindavo ir iš pradžių Estela tik padėdavo, o vėliau ir pati įsitraukė. Niekada nemaniau, kad mano vaikas gali būti virtuvės šefu, nes pati ne itin mėgaudavausi maisto gaminimu. Tačiau matant jos spindinčias akis ir didelį norą bei užsidegimą, mes jau keletą metų žengiame šiuo keliu ir kuriame didelius planus, o kalbos apie didžiuosius Lietuvos ir pasaulio virtuvės šefus bei jų patiekalus jau tapo neatsiejama dienos dalimi.
– Kaip sakoma, šeimoje tėveliai visada pasiskirsto vaidmenimis, kuris bus griežtasis policininkas, o kuris – guodėjas. Kaip yra jūsų šeimoje?
– Šimtu procentų aš esu griežtasis policininkas (juokiasi). Aš šeimoje reikalauju tvarkos, drausmės ir pareigų atlikimo, atsakingumo. Na, o vyras yra tas gerasis (juokiasi).
– Kokia mama yra ideali?
– Pirmiausiai tai yra mylinti mama. Besąlygiškai, tačiau kartu ugdanti ir pareigos, pagarbos bei atsakomybės jausmus.
Vaikų klausimai Ingai Stumbrienei:
Ar gali kačiukas likti visada toks mažas ir pūkuotas?
Mažas likti negali, nes užauga, o pūkuotas – gali ir tai priklauso nuo kačiuko veislės. Persų veislės kačiukai net ir užaugę lieka pūkuoti.
Ar žuvims žiemą šalta po ledu ir ar nereikia jų gelbėti žiemą nuo peršalimo?
Žuvys yra šaltakraujiai gyvūnai, todėl žiemą nesunkiai prisitaiko prie žemos temperatūros ir pakitusių oro sąlygų, tad ir nuo peršalimo jų gelbėti nereikia.
Kaip dieną žinoti, kad nesapnuoji, jei neseniai miegojai pietų miego?
Reikia sau įsignybti. Jei miegojai – tikrai pabusi.
Kodėl automobilis negali turėti dviejų ratų?
Nes tuomet taptų dviračiu.
Kam reikalingi bučiniai?
Bučiniais mes išreiškiame savo meilę ir parodome, kad žmogus mums labai brangus.
Kodėl tik per Kūčias įmanoma pakalbėti su gyvūnais?
Nes Kūčių naktis yra stebuklinga ir jos metu visi norai bei svajonės gali išsipildyti.
Kiek kainuoja laikas?
Laikas yra labai brangus, todėl nešvaistyk jo veltui. Kiekvieną dieną stenkis nuveikti kažką naujo, įdomaus ir prasmingo.
Ar būtina užaugus dirbti?
Užaugę visi žmonės dirba, užsiima kokia nors veikla, tačiau vieni žmonės dirba, kad uždirbtų pinigų, o kiti, kurie atranda savo mėgstamą veiklą, tiesiog dirba savo malonumui. Svarbiausia yra, kad tavo veikla būtų prasminga ir naudinga.
Kas yra melas ir kam jis reikalingas?
Meluoti yra labai negražu ir negerai, tačiau kartais žmonės meluoja nenorėdami pasakyti tiesos, kuri įskaudintų ar įžeistų kitą žmogų.
Kodėl žmonės neskraido?
Nes neturi sparnų, bet tam, kad galėtų skraidyti, žmonės ir sukūrė lėktuvus.
Jei sapnavai, kad valgei, tai atsikėlus nebereikia pusryčiauti?
Oi ne! Pusryčiauti labai svarbu, net jei ir sapnavai, kad valgei.
Ar bakterijos, kaip reklamoj, turi savo pasaulį ir mes juos žudom prausdami rankas ar indus?
Taip. Tikrai. Todėl norėdami išvengti bakterijų, kurios sukelia daugybę ligų, turime visada kruopščiai plauti rankas.
Kam reikalingos strazdanos?
Strazdanos yra maži saulės bučinukai ant veido. Jei nenori, kad saulytė jais tave papuoštų, visada veidą tepk apsauginiu kremu nuo saulės.
Jei kalbėsime garsiai prie dramblio, ar jam skaudės dideles ausis?
Dramblių klausa yra labai gera, tad jis tave puikiai girdės ir kai kalbėsi ramiu tonu. Jei rėkausim, ausytes skaudės ne tik drambliui (šypsosi).
Ar sūryje skylės reikalingos tam, kad pelės greičiau lakstytų pro jas?
Sūryje skylutės reikalingos tam, kad geriau tas pelytes pamatytum.
Kodėl prisivalgęs žmogus sako, kad sprogs, bet niekada nesprogsta?
Kai žmogus daug prisivalgo, labai stipriai išsipučia jo pilvukas. Visai kaip balionas, o kas nutinka balionui, kai jį per stipriai pripučiame? Jis sprogsta. Žmogaus pilvas yra gerokai tvirtesnis, todėl sprogti negalėtų, bet vis dėlto persivalgyti taip pat nereikėtų.
Ar skirtingose šalyse sniegas skirtingo skonio?
Sniegas yra sudarytas iš snaigių, o snaigės iš sušalusio vandens, tad skonis buv labai panašus, tačiau skirtingose vietose jo užterštumas gali skirtis labai ženkliai. Todėl sniegu geriau grožėtis. Ant jo labai smagu čiuožinėti, statyti pilis ar besmegenius, o valgyti jo tikrai nereikėtų niekur, kad ir kaip skaniai atrodytų.
Kaip žinoti, kad darbas juodas ar baltas ir kur tą spalvą pamatyti? Ar būna žydrų ar žalių darbų?
Dažniausiai juodu darbu vadiname tą darbą, kai dirbame labai labai ilgai ir sunkiai. Žinoma, būna ir spalvotų darbų, o jei būsi dailininkas – galėsi ir kiekvieną dieną nuspalvinti savo darbą vis kita spalva.
Ką galima padaryti ar ko paprašyti, kad greičiau ateitų vasara?
Vasara visada ateina savu laiku. Svarbiausia yra džiaugtis tokiu oru, koks yra. Tuomet ir vasaros labai ilgai laukti nereikės. Juk yra taip daug linksmybių, kurių vasarą negalime veikti, pavyzdžiui, slidinėti ant ledo, čiuožti su rogutėmis. Tik žiemą mus aplanko ir Kalėdų senelis.
Jei dar šalta ir vis dar žiema, ar galima Kalėdų senelį sutikti, pavyzdžiui, „Akropolyje“?
Po švenčių Kalėdų senelis jau grįžta atgal į namus, kurie yra Laplandijoje ir pradeda ruoštis kitų metų šventėms. Tačiau šventiniu laikotarpiu ten jį arba jo padėjėjus tikrai galėtum sutikti.
Kai draugė sakė, kad eina pas nykštukus, aš nuėjau taip pat, bet ten jų nebuvo. Kodėl? Ar man melavo?
Hmmm... Eime paieškoti kartu!