„Kiekviena nauja diena tarsi naujiena. Savo jaunėlį sūnų vadinu mažiuku, nes jis man visada bus mažiukas – pagal amžių mes atitinkame ne daugiau kaip vienerius metukus. Vakare nueiname miegoti linksmi, sveiki, o ryte – jau vėl niūri diena. Nežinai, ar skauda, ar negera jam, bet kaip mama tiesiog jauti, kad ryte Joris be šypsenos“, – jautriai pasakoja Indrė.
Jaunėlis gimė anksčiau, nei buvo tikėtasi – septynių mėnesių. Kiek vėliau mažyliui buvo nustatytas itin retas Wolfo-Hirschhorno sindromas, kuris pasireiškė apsigimimais, stipriai sulėtėjusia ir sutrikusia raida. Šiandien berniukas nevaikšto, nekalba, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Tiesa, tai ne vienintelis skaudus gyvenimo kirtis, siųstas Indrei. Būdavo vos dvidešimties ji neteko savo pirmojo vyro. Tuo metu jauna moteris liko viena, o savo rankose glaudė dvejų metukų pirmąjį sūnų Joną – šiandien jam šešiolika.
„Jonas dabar yra paauglys, jį ištinka nuotaikų kaita, savęs ieškojimai, daug klausimų, į kuriuos kartais nerandi atsakymo. Sunkus etapas“, – neslepia I. Kvedarienė.
Nepaisant savo likimo, kaunietė sugebėjo ne tik atsitiesti, bet ir sukurti sėkmingą drabužių verslą. Žinomas damas ir kitas klientes savo kūriniais puošianti Indrė sako, kad išmoko būti laiminga, o dejuoti ar verkti ji nebenori.
„Kartais net sau pavydžiu, nes stebiuosi, iš kur pas mane tiek jėgų, kantrybės ir pozityvo, kuriuo užkrečiu kitus. Tik, pykit nepykit, nemėgstu tų supermamyčių, tos vaidybos, kad joms labai smagu visada ilsėtis tik su vaikais, jog jos nenori išeiti niekur su draugėmis ir, taip sakant, gerai atsipūsti iki paryčių. Labai nemėgstu apgaulės ir vaidybos“, – DELFI pasakoja pašnekovė.
„Vaikų auginimo taisyklių nėra – jas diktuoja pats gyvenimas, o tada tu priimi sprendimus“, – tikina ji.
Pasiteiravus, ką, jos manymu, neretai tėvai pamiršta, Indrė mano, kad net ir labai mylint vaikus svarbu nepamiršti savęs pačių.
„Tėvai kartais pamiršta patys save. Šeimoje yra svarbu buvimas vienas su kitu, todėl labai vertinu išvykas tik dviese. Taip pat svarbu su vaikais būti kokybiškai, o ne kiekybiškai“, – pastebi dviejų vaikų mama.
Indrė DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie motinystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jai buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovė kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.
– Kas nustatė, kad čepsėti, krapštyti nosį ar rodyti liežuvį yra nemandagu?
– Nežiniukas.
– Žalias obuolys gali turėti dvi reikšmes – neprinokusį vaisių arba jo spalvą, kodėl nebuvo sugalvotas kitoks žodis, kad žmonės nesimaišytų?
– Tingėjo pagalvoti.
– Kam reikalingas smakras?
– Žmogui.
– Per kiek laiko maistas iš burnos nukeliauja į skandį?
– Kai tik nuryji.
– Kuo nulis ir raidė O yra susiję, be to, kad jie yra labai panašūs?
– Tuščiaviduriai.
– Jeigu galima pagadinti orą, tai kaip galima jį pagerinti?
– Pridėti jūros druskų.
– Kodėl jūroje maudomės su maudymosi kostiumėliu, o vonioje – ne?
– Vonioje nėra žmonių.
– Kam reikalingi ūsai ir barzda?
– Dėl stiliaus.
– Kodėl žmonės žudo kitus žmones?
– Nes jie ne žmonės.
– Ką daryti, jeigu man nepatinka mano vardas?
– Pasikeisk.
– Kodėl sumuštinis vadinamas sumuštiniu? Ar jį kažkas sumušė?
– Ant jo labai daug visko užgriuvo.
– Kada galima susilaukti vaikų?
– Tada, kai sutinki savo vaikui mamą arba tėtį.
– Ar įmanoma sustabdyti karą visame pasaulyje?
– Reikia pagaminti karui mygtuką „Stop“
– Kodėl tiek daug porų skiriasi?
– Neišmoko kartu gyventi.
– Iki kiek reikia suskaičiuoti, kad ateitų žiema?
– Iki dešimt.