Pusantrų metukų dukrą auginanti Gretė neslepia, kad jos ir vyro gyvenimas susilaukus vaikelio stipriai pasikeitė.
„Gyvenimas nušvito dar nematytomis spalvomis! Pasikeitè požiúris, vertybès, atsirado tiek daug galimybių ir savęs realizavimo variantų“, – pastebi pašnekovė.
Arabiškos kilmės vardą – Leyla – savo dukrai suteikę Brokai turėjo dėl jo pakovoti. Šio vardo registracija Lietuvoje nėra paprasta, mat jis neatitinka lietuvių kalbos reikalavimų. Nors šis vardas yra sudarytas iš lietuvių kalbos rašmenų ir nereikalauja gramatinimo, Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi nuomonės, jog jis neregistruotinas dėl mūsų kalboje nevartojamo raidžių „ey“ junginio, kurį atitinka dvibalsis „ei“.
„Istorija paprasta – įregistruoti Leylos vardą prireikė teisininkų pagalbos. Bet viskas praėjo sklandžiai“, – prisimena G. Brokienė.
„Lietuviškas variantas, pasak VLKK, turėjo būti Leila arba Lejila. Mes norėjome tarptautinio vardo. Abejoju, ar daugelis būtų numojęs ranka, kai tai liečia tavo vaiką“, – pastebi ji.
Pasiteiravus, ar ji su vyru jau pastebi judviejų charakterio bruožus, Gretė džiaugiasi, kad jų atžala paveldėjo tai, kas geriausia.
„Manau iš abejų tėvų ji pasiėmė geriausias savybes. Džiugu, kad Leyla labai rami, kantri ir savarankiška. Nuo pirmųjų dienų ji visur kartu su mumis. Susilaukiu daug komentarų iš aplinkos, kad Leyla tiesiog „tobulas vaikas“, – DELFI pasakojo moteris.
Paklausta apie galimas vaikų auginimo klaidas, pašnekovė tikina, kad net ir šioje srityje tėvams dažnu atveju reikia į viską žiūrėti paprasčiau.
„Neleisčiau sau vienos ar kitos gyvenimo patirties, auginant vaiką, pavadinti „klaida“. Jokių rašytų taisyklių ar vadovėlio, kaip auginti vaiką, nėra – kiekvienas pasirenka sau ir savo atžalai tinkamiausią variantą. Auksinį patarimą tikrai turiu! Atsipalaiduokite!“ – šyptelėjo ji.
Gretė DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie motinystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jai buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovė kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.
– Kokį garsą skleidžia pelėdos?
– Visą gyvenimą maniau, kad jos begarsės...
– Kodėl tai, kas nemokama nėra vertinama?
– Sakyčiau, kad atvirkščiai!
– Kuri vaivorykštės spalva pati geriausia?
– Rožinė.
– Kodėl kai kurie mėnesiai turi 30 dienų, o kiti 28 arba 31 dieną?
– Kartais ir paprasti dalykai būna sudėtingi.
– Paryžius turi Eifelį, o ką turi Vilnius?
– Mes turime Gedimino pilies bokštą!
– Kuo skiriasi valstybė nuo šalies?
– Valstybė daugiau apie politiką, o šalis apie geografiją.
– Kodėl braškės sėklytės paviršiuje, o obuolio – viduje?
– Panašu, kad būčiau neišlaikiusi biologijos valstybinio egzamino...
– Ar vyro, pavarde Kiaušinis, žmona bus Kiaušinienė?
– Žmonos pasirinkimas!
– Kodėl daiktai krenta žemyn, o ne aukštyn?
– Gravitacija.
– Kuo paauglystė skiriasi nuo vaikystės?
– Vaikystėje žmonės būna kiek išmintingesni.
– Jeigu turi du ar tris vaikus, ar įmanoma vieną iš jų mylėti labiau?
– Dar nežinau!
– Kas nutiks, jei kai man niežės, aš specialiai nesikasysiu?
– Turėsi auksinę kantrybę.
– Kodėl vyrai uždirba daugiau?
– Turi aplenkti moteris, kurios daugiau išleidžia.
– Iš kur atsiranda vaikai? Ar jie išlenda iš bambos?
– Vaikai atsiranda iš meilės!
– Kodėl kai kurie vyrai myli vyrus, o ne moteris?
– Visi mes žmonės ir yra žmogiška mylėti žmones.