Kaip pasiruošti egzaminams?

Vargu ar daug rasime žmonių, kuriems nėra tekę per savo gyvenimą patirti egzaminų įtampos ir baimės. Dažniausiai bijoma nesėkmės, galimybės gauti prastą įvertinimą arba neišlaikyti egzamino. Psichologai teigia, kad įtampa egzaminų metu – normali būsena, ją galima valdyti. Pataria psichologė Vilma Voišnienė.

Kaip padėti sau? Patarimai abiturientams

Kuo daugiau sužinokite apie egzaminų tvarką ir turinį.

Laikykitės įprasto gyvenimo ritmo, mokymosi būdo, tegul jus supa įprasta aplinka.

Jeigu artėjant egzaminui jūsų gyvenime įvyko nenumatyti dideli pakitimai, esate išmušti iš kasdienių vėžių, nevenkite ieškoti pagalbos.

Pasikalbėkite su savo šeima apie tai, kaip jie galėtų palengvinti mokymąsi: elgtis tyliau, netrukdyti, suteikti ramią vietą.

Įvertinkite ir savo poreikį mokytis su draugu ar grupėje. Toli gražu ne kiekvienas gerai mokosi savarankiškai.

Žmonės vieni kitiems gali perteikti nereikalingas emocijas. Paprašykite artimųjų ir draugų suvaldyti nerimą prieš egzaminus. Apie jų pergyvenimus galėsite pasikalbėti po egzaminų.

Prieš egzaminus drąsinkite save ir kitus, galvokite, ką mokotės, ką išmokote, ką galite, sugebate. Nuteikite save optimistiškai.

Nuraminkite save. Nerimui pakilus darykite pertraukėles. Gal jums padės pasivaikščiojimas ar bendravimas su naminiu gyvūnėliu, muzikos klausymas ar dušas, skanus maistas ar nedidelė mankštelė.

Stebėkite save ir savo pojūčius. Jie – geriausi patarėjai, kaip galite atstatyti jėgas ir pasitikėjimą savimi. Svarbu gerai maitintis, išsimiegoti, ilsėtis, dirbti pagal planą.

Venkite labai eksperimentuoti prieš egzaminus, geriau laikykitės jums įprastos dienotvarkės ir jau išbandytų mokymosi būdu.

Nors egzaminus laiko vaikai, tačiau egzaminų įtampą, baimę išgyvena ir tėvai. Iškyla jaunystės prisiminimai, atgyja asmeninis patyrimas laikant egzaminus. Be to prisideda nerimas dėl vaiko galimų sunkumų ir savo bejėgiškumo suteikti reikiamą pagalbą. Gali taip atsitikti, kad tėvų baimės savo stiprumu netgi pranoks vaiko išgyvenimus. Tėvai labai atvirai reikšdami savo jausmus, gali sustiprinti vaikų neigiamas emocijas, kas trikdo pasiruošimą, blaško vaikų dėmesį mokantis. Gali kilti netgi nereikalingi konfliktai.

Patarimai tėvams

Prisiminkite, kad egzaminą laikote ne jūs, bet JŪSŲ VAIKAS.

Venkite gąsdinti ir numatyti blogas pasekmes, nuo to tik didės nerimas.

Palaikykite vaikus, suteikite reikalingą pagalbą: padėkite mokytis arba suraskite, kas tai galėtų padaryti, ieškokite reikalingos informacijos, padėkite geriau suplanuoti pasiruošimo laiką, nuraminkite savo vaiką, pasirūpinkite buitiniais dalykais (pzv., reguliariu maitinimuisi) ir pan.

Nedramatizuokite situacijos, pasistenkite išlikti ramus.

Daugiau dėmesio skirkite vaiko pasiruošimui egzaminams, o ne jų rezultatams.

Džiaukitės tais rezultatais, kuriuos parodo vaikas, jeigu jie jūsų nedžiugina, pagalvokite apie ateities alternatyvas.

Apie savo nerimą daugiau kalbėkite su sutuoktiniu, draugais, bendradarbiais, negu su vaiku.

Padrąsinkite save ir vaiką, suteikite vilties, parodykite alternatyvas.

Pasiruošimo planas

Tikriausiai kiekvienam besirengiančiam egzaminams kyla klausimas, nuo ko pradėti. Tačiau svarbesnis klausimas: kada pradėti. Kaip jau minėjome, moksleivių mokymosi stilius skirtingas ir dėl to pasiruošimo pradžia taip pat bus skirtinga. Jeigu gebate susikaupti įvairiose situacijose, suvokiate medžiagą nedarydami užrašų, turite gerą atmintį, nepriklausote nuo kartojimo, – jums laiko reikės mažiau. Tuo tarpu daugeliui pavojinga nukelti pasiruošimą egzaminams į paskutines dienas.

Pasiruošimo planas tampa labiau aiškus likus maždaug dviems mėnesiams iki egzaminų laikymo. Tada galima numatyti, kiek ir kokios medžiagos reikia paruošti kiekvieną savaitę. Taip pat svarbu palikti laiko kartojimui.

Rinkdamiesi, kokius ir kiek egzaminų laikysite, iš anksto gerai apgalvokite ir venkite keisti sprendimą. Labai svarbu atsižvelgti į egzaminų skaičių, sunkumą ir svarbą jūsų ateities perspektyvoms. Jeigu egzaminų keletas, apgalvokite jų rezultatų pasekmes. Savaime suprantama, svarbesniems ir sunkesniems egzaminams pasiruošti reikės skirti daugiau laiko ir dėmesio. Sukurkite gerą dienotvarkę. Suraskite tinkamiausią mokymosi laiką. Mokydamiesi darykite pertraukėles. Po ilgesnio mokymosi vieną temą ar dalyką keiskite kitu. Vienu metu geriausia mokytis dviejų kontrastingų dalykų (pvz., matematikos ir istorijos). Darykite konspektus, santraukas, tezes, planus.

Pasižymėkite svarbiausią informaciją. Nepamirškite, kad galite konsultuotis su įvairiais žmonėmis: tėvais, mokytojais, draugais ar pažįstamais. Ypač gerai rasti žmogų, kurio patyrimas jums gali būti naudingas. Gerai išanalizuokite savo galimybes ir bus aiškiau, kaip galite pasiruošti. Nevenkite sunkių klausimų ir temų atidėliodami jų mokymąsi ateičiai – geriau prie jų padirbėkite ilgiau. Nekartokite medžiagos, jeigu nesuprantate jos, geriau pasiaiškinkite. Pradėkite ruoštis iš anksto, nes per trumpą laiką išmokta medžiaga, greitai užsimiršta. Sukurkite pasirengimo planą. Jums gali padėti mokytojai ir tėvai. Kartokite medžiagą remdamiesi planais.

Venkite mokytis prieš pat egzaminą. Medžiaga, kurią kartosite prieš egzaminą, užgoš anksčiau išmoktą. Netgi geriau, jeigu spėjate palikti medžiagai „susigulėti“ dvi dienas.

Po egzaminų

Bet kokie, net ir patys sunkiausi egzaminai kada nors baigiasi. Ne visiems jų rezultatai sukelia džiaugsmą. Tiek po nesėkmingų, tiek po sėkmingų egzaminų gali užplūsti tuštumos jausmas. Tai požymis, kad reikalingas poilsis, veiklos pakeitimas. Geriausia po egzaminų praleisti laiką su artimais žmonėmis, veikti kas patinka, pramogauti ir džiaugtis gyvenimu.

Jei per egzaminą nepasisekė, negalvokite apie jo nesėkmes. Pakeisti galite tik savo mokymosi stilių ir nekartoti senų klaidų. Prisiminkite: gyvenimas po egzaminų eina toliau.