Filosofas Vytautas Radžvilas sako, kad nors abejingumo savo valstybei pateisinti negalima, tačiau reikia suprasti, jog sąmoningų ir pasiaukojančių piliečių visuomet bus nedaug – didelė dalis žmonių savo šalį gins tik tuomet, jei turės ką prarasti. „Tai štai – protinga politika pirmiausia turėtų būti pastangos gausinti tą turinčių ką prarasti piliečių skaičių. Lietuvoje ne tik kad šito nebuvo daroma, bet buvo einama priešinga kryptimi, todėl tokie apklausos rezultatai yra absoliučiai dėsningi“, - DELFI sakė filosofas.
Mažiausiai aukotis linkęs jaunimas
Į klausimą, ar šiandien eitų ginti Lietuvos, jeigu šaliai kiltų pavojus iš išorės, vienareikšmiškai teigiamai atsakė tik 6,5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, dar 23,3 proc. respondentų sakė, kad ginklo greičiausiai vis tik imtųsi, bet nebuvo tuo įsitikinę, o 8,9 proc. nežinojo, kaip pasielgtų tokiu atveju, arba į klausimą išvis neatsakė.
25,4 proc. apklausos dalyvių svarstė, jog ginti Lietuvos ginklu greičiausiai nesiryžtų ir net 35,9 proc. žmonių aiškiai pasakė, kad esant pavojui valstybės tikrai negintų.
Ketinimus ginti šalį dažniau išreiškė 26-35 metų amžiaus vyrai, kurie yra aukštesnio išsimokslinimo bei gauna vidutines pajamas.
Mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas.
| Ar šiandien eitumėte ginti su ginklu Lietuvos, jei kiltų pavojus iš išorės? (proc.) | |
| Taip | 6,5 |
| Greičiau taip | 23,3 |
| Greičiau ne | 25,4 |
| Ne | 35,9 |
| Nežino/neatsakė | 8,9 |
| Iš viso: | 100 |
Negintų, bet pilietybe didžiuojasi?
Nors didžioji dauguma šalies piliečių ginklu Lietuvos negintų, tačiau nurodo besididžiuojantys bent tuo, kad yra savo šalies piliečiai. Į klausimą, ar didžiuojasi, būdami Lietuvos piliečiais, vienareikšmiškai teigiamai atsakė 26,2 proc. respondentų, dar 39,6 proc. žmonių su šia nuomone sutiko kiek abejodami.
Kad savo pilietybe greičiausiai nesididžiuoja, sakė 17 proc. Lietuvos gyventojų, o jokio pasididžiavimo jausmo nejaučia 8,7 proc. apklaustųjų. Be to, 7 proc. gyventojų sako, jog pilietybė jiems nėra svarbi, o 1,5 proc. į klausimą neatsakė.
Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų), aukštesnio išsimokslinimo bei vidutinių ar aukštesnių pajamų atstovai.
Jauniausio amžiaus (18-25 metų) tyrimo dalyviai dažniau nurodė, kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi.
| Ar didžiuojatės būdamas Lietuvos piliečiu? (proc.) | |
| Taip | 26,2 |
| Greičiau taip | 39,6 |
| Greičiau ne | 17,0 |
| Ne | 8,7 |
| Pilietybė man nesvarbi | 7,0 |
| Nežino/ neatsakė | 1,5 |
| Iš viso: | 100 |
V.Radžvilas: sąmoningas pilietis valstybę gina bet kokiomis aplinkybėmis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius V. Radžvilas sako, kad apklausa aiškiai atskleidžia, kiek Lietuvos piliečiai jaučiasi svetimi savo valstybei ir tai, pasak jo, valdantiesiems turėtų kelti didelį nerimą. Jo nuomone, į tokią padėtį buvo nuosekliai einama visus 20 nepriklausomybės metų, nors filosofas teigia, kad sąmoningas pilietis savo valstybę turi ginti net tada, jei jam joje gyventi nėra gera.
„Prie tokios padėties buvo eita labai nuosekliai visus dvidešimt nepriklausomybės metų, nes santykis su piliečiu išliko iš esmės sovietinis. Buvo tikima ideologijos ir propagandos visagalybe manant, kad patriotizmą galima išugdyti vien žodžiais, o ne darbais. Iš tikrųjų taip yra, kad sąmoningas bet kurios valstybės pilietis gina ją bet kuriomis aplinkybėmis, net jeigu toje valstybėje gyventi jam asmeniškai nėra gera. Todėl abejingumo valstybei, juo labiau nenoro jos ginti, moraliai negalima pateisinti“, - sakė mokslininkas.
Tačiau, kita vertus, V. Radžvilas sako, jog sąmoningų ir pasiaukojančių piliečių visuomet būna nedaug, o likusieji savo šalį gina tik todėl, kad turi ką prarasti. Dėl šios priežasties nuosekli ir protinga politika apima tokius veiksmus, kuriais yra gausinamas tokių „turinčiųjų ką prarasti“ piliečių skaičius.
„Lietuvoje ne tik kad šito nebuvo daroma, bet buvo einama priešinga kryptimi, todėl tokie apklausos rezultatai yra absoliučiai dėsningi“, - svarstė filosofas.
„Jeigu būtų dėtos sąmoningos ir kryptingos pastangos padaryti viską, kad Lietuvoje nebūtų tokios protu nesuvokiamos turtinės diferenciacijos, socialinės atskirties ir tokio akį rėžiančio neteisingumo, tada pilietinė visuomenė ir patriotizmas būtų natūraliai brendę“, - reziumavo V. Radžvilas.
DELFI primena, kad 2006 m. išleistos knygos „Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės galios žemėlapis“ autorių atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenėje patriotizmo nuosekliai mažėjo: jei 1990 m. gyventojų, kurie neabejojo, kad eitų ginti savo šalį, buvo 61 proc., 1999 m. – 52 proc., o 2005 m.– tik 32 proc.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 8-18 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.