"Bus vien tik partijų sąrašai kaip ir per savivaldybių rinkimus. Visa Lietuva taps viena rinkimų apygarda, suskirstyta į apylinkes, kuriose bus tie patys partijų pateikti kandidatų sąrašai", sakė Eltai Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas, lygindamas Europarlamento rinkimų tvarką su Seimo rinkimais.
Pasak jo, rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme nefiksuojamas rinkėjų aktyvumas, - jie bus laikomi įvykusiais nepriklausomai nuo aktyvumo. Įstatyme suteikta teisė reitinguoti kandidatus. Jame numatyta, kad visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo valią dėl kandidatų atiduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį balsavo, kandidatų pirmumą.
Kandidatus į Europos Parlamentą galės kelti partijos, pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą įregistruotos ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip 26 kandidatai.
Partijos kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvaus skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Pagal naują dokumentą, rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Lietuvoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Jis taip pat negali būti kandidatu į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
52 Seimo nariai balsavo už Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, prieš buvo 7, susilaikė 3 Seimo nariai.