Raganavimo kursų vadovės įsitikinimu, nereikia priešpastatyti Bažnyčios ir raganų: „Jie turi padėti žmogui savo būdu, mes padedame savo, kaip mums išeina. Jei kunigas būtų iš tiesų geras psichologas ir gyventų pagal įžadus, tikriausiai, mes jiems konkurencijos tikrai nesudarytume“.
V.Lobačiuvienė užsiminė patiems dvasininkams sakiusi, kad pranašautojai taiso jų darbo broką. „Jei jie gerai dirbtų, mes savaime atkristume, kaip šašai, jeigu jau taip trukdome. Tačiau gal geriau duoti žmogui rinktis, kur eiti – juk 21 amžius“, – kalbėjo raganų mokyklos įkūrėja.
Eina į atlaidus
Ateinančiųjų į kursus ji net neklausia, kuo jie tiki ir ar iš viso tiki. „Magija, kaip ir menas, yra viena iš pasaulio pažinimo sričių. O kad krikščionys naudoja tas pačias apeigas, kaip ir mes tai – faktas. Ir koks skirtumas, ar aš vaikštau aplink bažnyčią ar aplink medį, jei tą patį ratą darau?“, – klausė V. Lobačiuvienė.
Kai būrėjos parapijoje būna šv. Onos atlaidai ji su visais eina procesijoje aplink bažnyčią ir kol kas niekas neišvarė. „Mes lygiai taip pat neišvarome iš savo apeigų krikščionių ar kunigų“, – lygino moteris.
Laukia inicijacijos
Šeštadienį Litos šventę – lygiadienį – švenčiantys raganiai ir raganos susipažins su paskutine raganavimo mokyklos laida. Viena jos absolvenčių, 48 metų administratorė Asta sakė labai laukianti inicijacijos. „O kodėl ne? Juk mokiausi, gavau diplomą. Žodis „ragana“ kilęs nuo „regėti“, o magė – aiškiaregė. Aš labai noriu būti magė, bet man dar neišeina. Jeigu kryptingai dirbsiu, gal pavyks“, – DELFI sakė vilnietė.
Kursuose įgytas žinias ji sakė taikysianti buityje, bendraudama su artimais žmonėmis.
„Mokiausi asmeniniam tobulėjimui. Kol kas esu per silpna, kad padėčiau kitiems. Tačiau savo šeimoje, su draugais, truputį praktikuoju. Nežiūriu labai rimtai į tuos dalykus. Tačiau tai ir ne žaidimas, greičiau gyvenimo būdas. Aš visa tai darau su malonumu, man patinka burti, tačiau sakralinės reikšmės tam nesuteikiu“, – aiškino mokyklos absolventė.
Rugpjūtį vyksiančiai inicijacijai ruošiasi ne tik ji, bet ir kiti bendramoksliai, tarp kurių yra mokytojų, gydytojų, vadybininkų, menininkų, kitų profesijų žmonių. Jauniausias – 22 metų vyras, vyriausia – septyniasdešimtmetė moteris.
Taupo duonai ir mokesčiams
„Tai nereiškia, kad įvesdinti į raganyną tie žmonės mes savo darbus – jie puikiausiai laikosi, dirba užsidirba ir yra pakankamai protingi, kad nedarytų to, ką išmano prasčiau. Jiems užtenka suvokti, kad būrėjo darbas nėra lengvas ir kad pinigų saujomis nežarstysi“, – komentavo mokyklos įkūrėja.
V. Lobačiuvienė prisiminė, 1995-1996 metus, kai „visi galvojo, kad čia labai lengvas darbas, kuriuo galima mėgautis, ir nieko nedarant maišus pinigų turėti. Tačiau tas periodas tikrai baigėsi“.
Susidomėjimas pranašavimu ir būrimais, jos teigimu, koks buvo, toks yra, tik tiek, kad dabar žmonės turi mažiau galimybių – daugelis praradę darbus, kiti išvažiavę į užsienius.
„Į raganų mokyklą ateinama ne iš dangaus nukritus, o iš tos realybės, kurioje visi esame. Dabar tą kapeiką, kurią galbūt išleistų mokslams, žmonės išleidžia duonai ir mokesčiams“, – sakė V. Lobačiuvienė.
Akcentuoja asmeninę atsakomybę
Paklausta, kada mokyklos absolventas gauna raganos ir raganiaus statusą, mokyklos vadovė pasakojo, jog anksčiau reikėdavo baigti dvi pakopas, tačiau dabar laisviau į tai žiūrima: žmonės tiesiog turi padaryti kai kuriuos darbus, išsilaikyti egzaminus, mokėti mesti kortas, skaityti iš fotografijos, keisti žmogaus lauką ir t.t.
Kiek iš 13 raganavimo mokyklą baigusių žmonių dirbs su kitais, DELFI pašnekovė neprognozavo. Tačiau, jos žodžiais, dauguma pranašaus ar burs pramogai, „gal darbo kolektyve kortas kai kam išmes, nuims galvos skausmą, duos vertingą liaudies medicinos patarimą, užsiims aiškiaregyste ar chiromantija“.
„Kad jie radikaliai keistų savo gyvenimą, nemanau – grupėje nebuvo tuščiagarbių, kurie galvotų, kad metus pasimokę tapo „profais“ ir galėtų kišti rankas prie kito. Žmogui visur ir visada, ne tik magijoje, svarbi pilietinė ir asmeninė atsakomybė. Manau, kursuose kiekvienam įkalėme į galvą bumerango principą: kaip elgsiesi su kitu, taip bus su tavimi. Tas bumerango principas yra tam tikras gąsdinimas, bet kai kam padeda“, – pripažino raganavimo mokyklos vadovė.
Arkivyskupui raganos ne naujiena
Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui raganos nėra naujiena, tačiau „matant tokią plėtrą, švelniai tariant, kyla nerimas“.
Vis dėlto, Vyskupų konferencijos pirmininkas nemano, kad šiandien reikėtų drastiškomis priemonėmis kovoti prieš raganavimą, nes „ne tas amžius“, be to, „represinės priemonės ir dideli suvaržymai kartais duoda atvirkštinį rezultatą“.
Augantys ezoterikos mokyklų ir šiame versle dirbančių žmonių skaičiai rodo, kad Marijos žeme vadinama Lietuva netolimoje ateityje gali virsti būrėjų žeme.
Būrėjo profesija įtraukta į Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriame profesijų aprašų ieško gyvenimo kelią besirenkantis jaunimas. Prieš kelerius metus viena ezoterikos mokykla siekė, kad būrėjams būtų suteiktas bakalauro laipsnis.
Astrologams išduoti 55 verslo liudijimai
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2006 metais už verslo liudijimus būrėjai valstybei sumokėjo 6418 litus, 2007 metais 8125 litus, 2008 metais 10181 litą, 2009 metais 25875 litus.
Šiemet verslo liudijimus astrologinei veiklai gavo 55 asmenys. Tačiau kiek būrėjų ir astrologų įsigijo šiam darbui būtinas individualios veiklos pažymas, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai negalėjo pasakyti, nes „Kitai, niekur kitur nepriskirtai, asmenų aptarnavimo veiklai“ priskiriama ne tik astrologija ir spiritizmai, bet ir, pvz., pažinčių tarnybų, santuokų biurų paslaugos, naminių gyvūnėlių globa, dresavimas ir panašūs užsiėmimai.
Raganavimo verslui – žalia šviesa
S. Tamkevičius apgailestavo, kad raganavimo verslui uždegama žalia šviesa, nes tai „labai neatsakinga prieš Lietuvos visuomenę“.
Arkivyskupo nuomone, raganavimai, magija, astrologija, horoskopai lengvai priimami žmonių, kurie neturi rimto religinio pagrindo. Raganystės fenomeno plitimui įtakos turi visuomenės pasimetimas ir vertybinio pagrindo neturėjimas.
„Kaip matome iš dabartinės realybės, daugelis užkimba. Jei nebūtų iš žmonių pusės kylančio rimto poreikio, raganos nesteigtų mokyklų“, – pripažino dvasininkas.