Šeimos instituto stiprinimas per pašalpų didinimą. Ši priemonė įvestų ekonominius svertus sprendžiant esminius šeimos vidaus klausimus ir griautų tradicinius šeimos santykius bei moralę (kuriuos, kaip pabrėžiama, programoje, labiausiai siekiama ginti). Kaip gimstamumą didinančios priemonės, jos rezultatyvumas abejotinas.
Daug didesnis bendruomenės, bažnyčios, šeimos vaidmuo skurdo prevencijoje. Nustatyta, suteikti teisę bendruomenėms skirstyti pašalpas, nors ir teisinga ir galinti būti efektyvi, gali būti neįgyvendinama dėl teisinių priežasčių.
Šeimos instituto stiprinimas per pašalpų didinimą reiškia, bus imamasi priemonių, kad šeima ir vaikai būtų geras verslas (ekonomiškai naudingi). Valstybė perka vaikus, moka namiškiams už slaugą ir pati kuria bendruomenes ekonominiais svertais. Šios priemonės mažina šeimos autonomiją, griauna tradicinius santykius šeimoje, iškreipia motyvus – kas prieštarauja pačių konservatorių deklaruojamoms vertybėms. Pozityvu: dėmesys vertybėms, kasdieninėms žmonių problemoms (biurokratija), bendruomeninėms iniciatyvoms, žmonių motyvacijai mokantis ir dirbant
R. Pakso koalicija
Siekis – sumažinti pajamų diferenciaciją (valstybiniame sektoriuje atlyginimai turi skirtis iki 7 kartų) progresiniais mokesčiais. Ekonomiškai nepagrįstas ir neefektyvus būdas didinti bendrąją gerovę.
Padidinti priešlaikines pensijas, padidinti pensijas, kad pakeitimo koeficientas būtų 70-80 proc., mokėti našlių pensijas. Nurodyto dydžio pensijų didinimas (dabartinis pakeitimo koeficientas – 40 proc.) būtų ekonomiškai nepagrįsta ir nenuosekli priemonė.
A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija
Vyriausybė skatins vietines iniciatyvas, socialinį dialogą ir partnerystę (kolektyvinių sutarčių sistema). Neminima, kokiomis priemonėmis bus mėginama paveikti šiuos procesus, kurių pagrindiniai veikėjai nėra valdžia. Kolektyvinių sutarčių sistema, kaip rodo ir ES šalių patirtis, dažnai naudojama kaip spaudimo priemonė kelti atlyginimus atskiroms darbuotojų grupėms labiau nei kyla darbo našumas. Tai turėtų neigiamų pasekmių visai ekonomikai.
Bus padidintos pensijos, kad nuolat augtų pajamų pakeitimo koeficientas. Trumpu laikotarpiu tai greičiausiai pavyks padaryti dėl teigiamo „Sodros“ biudžeto balanso, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje (dėl demografinių ir ekonominių priežasčių) tai sukurs valstybės įsipareigojimus, kurių ji nepajėgs patenkinti. Tai neišvengiamai neigiamai paveiks tuometinius pensininkus bei visą visuomenę.
Skatinama kaupiamoji pensijų sistema, finansuojant lėšas visiškai arba didžiąja dalimi iš stabilizavimo fondo (ne dabartinių pensininkų sąskaita). Neminima ar rengiamasi kaupiamąją dalį didinti ir kaip ketinama kaupimą skatinti.
Bus nuolat didinamas minimalus pragyvenimo lygis, valstybės remiamos pajamos ir visos su šiais rodikliais susijusios socialinės išmokos. Daugiau kaip trečdaliu bus padidintos kvalifikuotų medikų, mokytojų ir dėstytojų, kultūros, socialinių bei kitų valstybiniame sektoriuje dirbančių darbuotojų algos. Šiems įsipareigojimams finansuoti bus reikalingos didesnės biudžeto lėšos, kurioms generuoti būtina prielaida – ekonomikos augimas. Tuo tarpu didesnis perskirstymas mokesčiais ir menkesnės motyvacijos dirbti dėl padidintų pašalpų, šį augimą stabdys. Priemonė trumpalaikė, ekonomiškai nepagrįsta ir nenuosekli.
Kiekvienam vaikui bus mokamos išmokos iki 18 m. ir ilgiau, kol baigs mokslus. Bus įsteigta vienkartinė išmoka mokymo priemonių krepšeliui įsigyti. Ši priemonė įvestų ekonominius svertus sprendžiant esminius šeimos vidaus klausimus ir griautų tradicinius šeimos santykius bei moralę. Jeigu tuo siekiama padidinti gimstamumą (o ne šiaip, žmonių, auginančių vaikus, gerovę), tai priemonės rezultatyvumas abejotinas. Bus sudaromos palankesnės būsto kreditavimo sąlygos, teikiamos mokestinės lengvatos būstui renovuoti. Šiuo metu netgi komercinės kreditavimo sąlygos yra itin palankios. Didesnis lengvatų ir subsidijų taikymas pradėtų kelti grėsmę kredito rinkai.
Mažas pajamas turinčioms šeimoms bus kompensuojama daugiau būsto išlaikymo išlaidų rūšių. Bus plečiamas socialinio būsto fondas. Šios socialinės paramos formos yra ekonomiškai nepagrįstos ir vienos neefektyviausių – brangios, netaiklios, iškreipiančios rinkos santykius bei žmonių ekonominių sprendimų motyvaciją, galinčios sukelti papildomų socialinių problemų (pvz., vadinamieji „skurdo židiniai“).
Bus stengiamasi suteikti įmonėms galimybę atskaityti jaunimo kvalifikacijos kėlimo sąnaudas, padaugintas iš koeficiento 1.5. Viena vertus, pozityvu būtų leisti įmonėms atskaityti darbuotojų mokymo išlaidų sąnaudas prieš skaičiuojant pelno mokestį (šiuo metu jos neatskaitomos visai). Kita vertus, taikyti tai tik jaunimui nėra nei pagrįsta, nei tikslinga.
Socialinei ir sveikatos apsaugai skiriamos lėšos bus nuolat didinamos ir sudarys didesnę nei dabar BVP dalį. Vyriausybė sudarys verslui palankias sąlygas ir vykdys aktyvią užimtumo politiką. Koalicijos nuostatos socialinės politikos srityje yra nuosekliai socialdemokratiškos – pasisakoma už didesnį perskirstymą, didesnes socialines garantijas, dosnesnes išmokas ir kompensacijas. Jokių struktūrinių ar net institucinių reformų, rinkos santykių elementų įvesti nenumatoma. Kaip pagrindiniai gerovės augimo šaltiniai minimi geresnis valdymas, vyriausybės dėmesys ir skatinimas, ES lėšos (investicijoms). Retorika – „atsipalaiduokite, mes viską sutvarkysime ir visais pasirūpinsime“.
Darbo partija
Kiekvieną žmogų /... / valstybė turi matyti ir spręsti jo problemas bei skatinti savarankišką iniciatyvą. Nenuoseklus teiginys.
Vidutinę pensiją 2005 m. padidinti iki 480 lt., užtikrinti tolesnį pensijų didėjimą iki 650 lt. Pensijų dydis pirmiausia priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio, šiame įsipareigojime nuorodų į jokius ekonominius rodiklius nėra. 2004 m. rugpjūtį vidutinė pensija sudarė 372 lt. Toks staigus pensijų padidinimas turėtų rimtų pasekmių valstybės finansams ir neišvengiamai perneštų skolų mokėjimų naštą į ateitį ir priimtų didelių įsipareigojimų pensininkams pavidalu. Netikslinga, neteisinga, ekonomiškai nepagrįsta, ilgalaike prasme neefektyvi priemonė.
Jaunoms šeimoms (vid. iki 45 m) kompensuoti palūkanas būstui. Neteisinga ir ekonomiškai nepagrįsta priemonė
Didinti pašalpas vaikus auginantiems tėvams. Nedetalizuota kaip ir kokiu tikslu. Tikslinės pašalpos, kaip skurdo prevencijos priemonė, nėra efektyvios. Tikslingiau būtų paramą teikti per vieningą socialinę pašalpą pagal pajamų ir turto testą. Kaip gimstamumą skatinanti priemonė, pašalpos vaikams gali turėti neigiamų moralinių pasekmių.
Tobulinti ankstyvųjų pensijų mechanizmą bedarbiams, mažinti pensijos amžių, gyvenantiems probleminiuose regionuose. Priešpensinio amžiaus bedarbių skurdo problemos spręstinos nedarbo pašalpų arba/ir bendrosios socialinės šalpos priemonėmis. Pasirinktinis pensijos amžiaus mažinimas turėtų ilgalaikes neigiamas pasekmes pensijų sistemai. Netikslinga, neteisinga, ekonomiškai nepagrįsta priemonė.
Padidinti socialinę paramą taip, kad ji tenkintų minimalius žmogaus poreikius. Galėtų būti tikslinga priemonė, tačiau tik pertvarkant kartu kitas pašalpas – pašalpas pagal kategorijas ir kompensacijas už būstą integruojant į socialinę pašalpą.
Pasiūlymai beveik tokie patys kaip socialdemokratų, tik kai kurie dosnesni. Šalia plačios socialinės paramos minimas ir verslo skatinimas. Šis prieštaravimas – paternalistinė valstybė ir nubrėžtose ribose aktyvus verslas – gana charakteringas visos Darbo partijos programos bruožas.
Liberalų ir centro sąjunga
Prioritetas turi būti skiriamas ne materialinei paramai (pašalpų forma) probleminėms šeimoms, o efektyvioms socialinėms paslaugoms, kurias tiesiogiai gautų tokių šeimų vaikai. Darbo patirties įgijimui turi būti skatinama savanoriškųjų darbų atlikimo praktika jaunimo tarpe. Jei korektiškai įgyvendintos, šios priemonės galėtų būti tikslingos.
Esamos pašalpos turi būti sujungtos į vieną piniginę pašalpą ir ją teikti nustatyto dydžio pajamų ir turto neturintiems asmenims. Iš visų valstybės rėmimo formų tikslingiausia, teisingiausia, labiausiai ekonomiškai pagrįsta ir efektyvi skurdo prevencijos priemonė
Perkvalifikavimo ir mokymo programos turi būti pertvarkytos taip, kad jos atitiktų rinkos poreikius, skatintų verslumą ir būtų finansuojamos konkurso būdu. Tikslinga priemonė. Efektyvumas priklauso nuo įgyvendinimo būdo.
Senatvės pensijų dydis turi labiau priklausyti nuo dirbančiojo gaunamo atlyginimo dydžio. Nuostata iš principo teisinga, tačiau nenurodyta, kaip šią priklausomybę rengiamasi stiprinti. Didinti privačios kaupiamosios pensijos dalį – būtų efektyvus būdas. Didinti šią priklausomybę pirmosios pakopos („Sodros“) pensijų formulėje nebūtų efektyvu, nes šios sistemos tikslas ir yra perskirstyti pajamas.
Savarankiškai dirbantys žmonės pensijai privalomai turi būti draudžiami minimaliai – tik bazinei pensijai. Patys kaupti galėtų savanoriškai. Tikslinga, teisinga ir ekonomiškai pagrįsta nuostata.
Turi būti siekiama, kad nuopelnų valstybei įvertinimas būtų atskirtas nuo socialinės paramos. Tikslinga, teisinga ir ekonomiškai pagrįsta priemonė.
Bus plečiama žinioms imli darbo rinka regionuose. Regionuose bus sudarytos sąlygos nuotoliniam darbui, nuotolinės medicinos ir mokymosi, socialinės apsaugos klausimams spręsti. Nenurodytos priemonės, kaip šie uždaviniai būtų sprendžiami.
Darbo vietų kūrimas kaime (rajonuose) bus skatinamas iš didmiesčių iškeldinant aptarnavimo paslaugų įstaigas (informacines tarnybas, skaičiavimo centrus ir pan.). Visiškai neaišku, ką reiškia „iš didmiesčių iškeldinant įstaigas“. Nepanašu, kad čia turimos omenyje viešojo administravimo įstaigos.
Skirtingai nei daugumos partijų programose, priemonės nukreiptos ne plėsti socialinės paramos sistemą, bet didinti jos efektyvumą. Dalis priemonių konkrečios ir pagrįstos, kai kurios – per abstrakčiai arba prieštaringai suformuluotos.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjunga (VNDS)
Organizuoti praradusių darbą žmonių perkvalifikavimą pagal europietiškų reikalavimų lygį, remti iniciatyvą imtis savarankiškos veiklos, taip pat ir įsisavinant Europos Sąjungos teikiamą paramą. Nedetalizuota, kaip. Nuo pasirinktų įgyvendinimo būdų priklauso priemonių rezultatyvumas.
Mokesčių ir socialinės šalpos sistemą pritaikyti tam, kad apsimokėtų dirbti ir ieškotis darbo; skatinti lankstesnį darbo organizavimą, užtikrinti saugias darbo sąlygas; peržiūrėti darbo rinkos reguliavimą, ypač nuostatas, reguliuojančias įdarbinimo sutartis. Nuostatos gana prieštaringos. Siekiant, kad apsimokėtų dirbti, pašalpos turėtų būti mažos, tačiau apie tai neminima niekur kitur. Lankstus darbo organizavimas paprastai kertasi su saugių darbo sąlygų prioritetu. Nėra aišku, kas turima omenyje naudojant šias sąvokas.
Integracijos proceso ir ekonomikos augimo dėka, žymiai padidinti minimalų ir vidutinį darbo užmokestį (2 ir daugiau kartų). Integracijos ir ekonomikos augimo dėka vidutinis darbo užmokestis auga pats, valdžiai jo didinti nereikia. Administracinėmis priemonėmis didinama tik minimali alga. Jeigu šiuo sakiniu norima pasakyti, kad minimali alga bus didinama tik proporcingai ekonominiam augimui, tai būtų tikslinga ir teisinga nuostata.
Modernizuoti pensijų sistemą ir padidinti pensijas. Pensijų sistemos modernizavimas ir esamų pensijų didinimas yra du atskiri procesai. Programoje nėra apibrėžiamas jų santykis. Taip pat nėra atskleidžiama, ką reiškia sistemą modernizuoti (ar čia turima omenyje, kad pensijų reforma plėtojant privatų kaupimą bus tęsiama, ar spartinama, ar kad bus daromos kitos reformos).
Tobulinti pensijų skaičiavimo metodiką, kuri užtikrintų mažų pensijų didinimą neatsiliekant nuo ekonomikos augimo tempų. Dabartinių „Sodros“ pensijų papildoma dalis didėja priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio dinamikos. Čia minimos mažos pensijos. Tai duoda pagrindo manyti, kad kalbama apie bazinės pensijos indeksaciją pagal ekonominį augimą atspindintį rodiklį. Turint omenyje, kad tai šiek tiek suvaržytų politinius sprendimus didinant bazinę pensiją ir suteiktų jiems ekonominio pagrįstumo, nuostata gali būti tikslinga.
Atsisakyti šiuo metu galiojančios įstatyminės nuostatos mažinti žmonėms, gavusiems priešlaikinę pensiją, tikrąją senatvės pensiją; reikalingą šiai pensijai draudimo stažą sutrumpinti iki 25 metų. Nuostata sumažinti stažą senatvės pensijai gauti būtų teisinga, tikslinga ir ekonomiškai pagrįsta, jei paskiriama pensija būtų apskaičiuota pagal faktinius stažo metus. Priešlaikinės pensijos taip pat turėtų būti skaičiuojamos pagal realų asmens stažą.
Siekti, kad pensijinis amžius Lietuvoje nebūtų toliau didinamas. Nuostata pagrįsta ir teisinga, tačiau gali būti sunkiai įgyvendinama praktikoje dėl demografinių problemų. Norint jas išspręsti reikėtų imtis kitų priemonių, tokių kaip kaupiamosios pensijų dalies didinimas, pensijų mažinimas esant „Sodros“ deficitui ir pan.
Didinti bendruomenių ir jų vadovų vaidmenį sprendžiant bendruomenės narių socialines problemas; išplėsti socialinių paslaugų asortimentą, gerinti paslaugų kokybę, gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti ir remti nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, didinti jų vaidmenį bendruomenių ir valstybės gyvenime (valdyme). Nenurodomi įgyvendinimo būdai, nuo kurių priklauso priemonių rezultatyvumas.
Remti ir skatinti socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimą bendruomenėje, teikiant tėvams ir dienos tipo institucijoms reikalingą finansinę paramą. Korektiškai įgyvendinta būtų teisinga, tikslinga ir ekonomiškai pagrįsta nuostata.
Didinti vaikų išlaikymo lėšas bei užtikrinti šeimai reikalingas socialines paslaugas šeimos gyvenamojoje vietoje, taikant tėvams lanksčias darbo sąlygas. Neaišku, apie kokias vaikų išlaikymo lėšas kalbama – pašalpas visiems vaikams, pašalpas vaikams iš nepasiturinčių šeimų ar pan.? Valstybė gali tiktai nedrausti taikyti lanksčias darbo sąlygas tėvams, o jas taiko arba netaiko atskiri darbdaviai. Verčiami darbdaviai apskritai tokių darbuotojų vengs priimti.
Pirmaeiliu visuomenės senėjimo problemos sprendimo būdu Lietuvoje laikome gimstamumo skatinimą, ne tik finansiniu rėmimu, bet ir užtikrinant šeimai reikalingas socialines paslaugas šeimos gyvenamojoje vietoje. Nurodytų priemonių rezultatyvumas gimstamumui skatinti yra labai ribotas, o moralinė pinigų mokėjimo už vaikus žala gali būti labai didelė.
Socialdemokratinės nuostatos, su akcentu į kaimo ir regioninę plėtrą bei ES lėšų įsisavinimą. Programoje daug abstrakčių ir dviprasmių teiginių, pasikartojimų, nenuoseklumų, nelogiškumų, tarp kurių pasimeta ir geri siūlymai. Paminėtinos pozityvios nuostatos: Mokesčių ir socialinės šalpos sistemą pritaikyti tam, kad apsimokėtų dirbti ir ieškotis darbo; remti iniciatyvą imtis savarankiškos veiklos, steigti nevyriausybines organizacijas, socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimą bendruomenėje, tačiau jų įgyvendinimo priemonės nenurodomos.
Lietuvos krikščionių demokratų partija
Užtikrinti senatvės pensijų didėjimą, pagal vartojimo prekių indekso pasikeitimus bei ekonomikos augimą, siekiant mažinti jų atotrūkį nuo asmens gautų darbo pajamų. Pensijų didinimas proporcingai infliacijai ir BVP augimui būtų teisingas ir ekonomiškai pagrįstas. Šiandien išmokos didinamos daug spartesniais tempais, kas gelia grėsmę sistemos finansų stabilumui ir žmonių pensijoms ateityje.
Visiems pensinio amžiaus žmonėms užtikrinti jų pragyvenimo šaltinį. Deklaratyvi nuostata – nenurodoma kieno sąskaita.
Padėti nedirbantiems ikipensinio amžiaus žmonėms grįžti į aktyvią ekonominę veiklą arba užtikrinti jų socialines garantijas. Nedetalizuota kai padėti (Darbo birža ir dabar tuo užsiima) ir kokios garantijos turi būti užtikrintos.
Motinos darbas namuose dėl jo reikšmės šeimai ir visuomenei būtinas įteisinti kaip valstybinės svarbos darbas, vertas atlyginimo ir socialinių garantijų. Nedetalizuojama kas turėtų mokėti atlyginimą ir kokios garantijos turėtų būti užtikrintos.
Įstatymais ir kontrolės sistema ginti darbuotoją nuo darbdavių savivalės ir galimo išnaudojimo, skatinti profesinių sąjungų veiklą ir darbo tarybų kūrimą. Nuostata preziumuoja, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo sutarties pusė, kas toli gražu ne visada yra tiesa. Tiek profesinės sąjungos, tiek darbo tarybos atskirų darbuotojų (individų) interesams atstovauja neefektyviai
Plėsti pagyvenusių ir senų žmonių aprūpinimo socialinėmis paslaugomis lygį ir tinklą. Skirti daugiau lėšų savivaldybių socialinio būsto fondui formuoti. Nenurodoma, kokiomis priemonėmis tobulinti socialines paslaugas. Savivaldybės butų plėtra, spręsdama atskirų žmonių benamystės problemą, neretai sukuria socialines miesto problemas. Be to, tai iškreipia nekilnojamojo turto ir statybų rinką. Priemonė neefektyvi.
Taikyti mokesčių lengvatas toms įmonėms, kurios steigia naujas darbo vietas ir į jas priima bedarbius arba asmenis, kuriems stinga valstybinio socialinio draudimo darbo stažo. Mokesčių lengvatos yra neefektyvi priemonė socialinėms problemoms spręsti, nes yra brangi, sukuria problemas mokesčių sistemoje bei paskatas piktnaudžiauti, nuo ko nukenčia patys žmonės.
Didinti socialinių paslaugų dalį, konkursų ir sutarčių būdu perduodamą nevyriausybinėms organizacijoms (asociacijoms). Tikslinga ir teisinga nuostata.
Pabrėžiamas dėmesys vertybėms, tačiau konkrečios nuostatos dažnai vertybių neatitinka. Ypač tai pasakytina apie požiūrį į asmenį kaip individą ir socialinio teisingumo apibrėžimą. Nuosekliai remiantis programoje pateikta socialinio teisingumo sąvoka, neturėtų būti siekiama perdalinti pajamas (įvesti progresinius mokesčius), o tik suteikti daugiau teisių jų stokojantiems (pvz., subsidijuoti švietimą). Nuostatos išimtinai kairiosios pakraipos.
Lietuvių tautininkų sąjunga
Nedarbo lygį iš esmės galima sumažinti tik aiškiai apibrėžiant ilgalaikes didelės bedarbystės regionų ūkinės plėtros kryptis /../ ir valstybei prisiimant aiškius įsipareigojimus bei atsakomybę dėl plėtros įgyvendinimo. Nuostata visiškai nesuderinama su rinkos ekonomika, net jei ji būtų ir socialinė. Nuostata netikslinga, ekonomiškai nepagrįsta, neįgyvendinama.
Turi būti parengta ir vykdoma teisingesnė darbo užmokesčių viešajame sektoriuje nustatymo metodika, kuri užtikrintų laipsnišką bazinio atlyginimo didinimą ir nuoseklų nepateisinamų skirtumų tarp atlyginimų mažinimą. Nėra visiškai aišku, apie kokius atlyginimus ir jų skirtumus kalbama – viešojo sektoriaus, ar visus. Jeigu turimas omenyje pastarasis atvejis, tai reikia turėti galvoje, jog atlyginimai rinkoje yra ne skiriami, o uždirbami ir jų skirtumai yra nulemti konkrečių objektyvių bei subjektyvių veiksnių, kurių didžiosios dalies valdžia apskritai negali paveikti.
Socialinės paramos programos turi būti derinamos su viešųjų darbų programomis, kad neskatintų asocialumo išlaikytinių sluoksnio didėjimo. Pozityvi nuostata neskatinti išlaikytinių skaičiaus didėjimo, tačiau viešieji darbai yra labai riboto poveikio priemonė. Augant šalies ekonomikai, nacionaliniam produktui, valstybinio socialinio draudimo biudžetui bei stiprėjant privataus socialinio draudimo fondams, netolygumai tarp pensijų (visų pirma, privileginės pensijos) turi būti mažinami, sparčiau didinant mažas pensijas ir įšaldant neproporcingai didelių pensijų dydžio augimą. Atsisakyti privileginių pensijų būtų teisinga ir tikslinga priemonė. Kitų pensijų diferenciacijos mažinti negalima, nes pensijos įsipareigojimai yra įstatymai įtvirtinti „Sodros“ bei privačių pensijų fondų įsipareigojimai apdraustiems piliečiams mokėti išmokas pagal sutartas sąlygas. Didinti pensijų lygiavą būtų neteisinga ir tuomet, jei teisinė reglamentacija tai leistų – taip mažinama piliečių motyvacija draustis ir kaupti savo pensijai. Tokia nuostata taip pat kertasi su privačios nuosavybės teise.
Valstybė turi surasti pakankamus išteklius veiksmingoms socialinėms ir finansinėms priemonėms taikyti aprūpinant šeimas, kuriose vaikai auklėjami dorais ir atsidavusiais savo Tėvynei piliečiais, vaikų auklėjimą normalioje šeimoje pripažindama svarbiu ir tinkamai materialiai atlygintinu darbu, skatindama šeimas auginti daugiau vaikų. Tačiau asocialioms šeimoms daugiavaikystė negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Pozityvi nuostata yra atkreipti dėmesį į faktą, kad parama šeimoms skatina žmones pelnytis iš vaikų. Kaip tik dėl šio reiškinio finansinė parama šeimoms už vaikus yra rimtai kritikuotina. Tačiau taikyti dorumo ar kitokio gero auklėjimo kriterijus skirstant pašalpas būtų dar didesnė blogybė – galimybė voliuntarizmui, korupcijai, diskriminacijai ir kitoms valdžios prievartos formoms prieš piliečius.
Pagrindinės vertybės – tautos vienybė ir tautiškumas. Nors vertybėse ir neminima, tačiau ekonominėse ir socialinėse nuostatose išryškėja polinkis į valstybinį ūkininkavimą ir centrinį planavimą. Nuostatos kairiosios, kolektyvistinės, paternalistinės, nors individo motyvacija, kaip svarbus veiksnys, minima.
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga
Pagal faktinį ekonomikos lygį iš esmės padidinti nepagrįstai nuo 1998 metų įšaldytą algą bei pensijas. Padidinti atlyginimus žmonėms gali tik darbdaviai, kai žmonės juos uždirba. Valdžia gali padidinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams ir minimalią algą. Pastaroji priemonė didina nedarbą ir gali būti nepakeliama smulkiam verslui. Pensijos nuolat didėja pagal faktinį ekonomikos lygį – vidutinę algą ir dar daugiau (didinant bazinę pensiją).
Stabdyti kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos bei užsieniečių iš trečiųjų šalių antplūdį. Darbo jėgos judėjimo demokratinėje valstybėje, juo labiau ES narėje, sustabdyti negalima. Galima tik veikti sąlygas, kurios lemia žmonių sprendimą išvykti. Tačiau tai nėra vienareikšmis ir trumpalaikis veiksmas, kadangi žmonės išvyksta dėl labai skirtingų priežasčių.
Bausti nesąžiningus darbdavius, vengiančius darbuotojams išmokėti uždirbtus atlyginimus. Jeigu darbdavys nemoka atlyginimo, darbuotojas iš darbo turi išeiti, o priklausantį atlygį prisiteisti.
Padidinti nedarbo draudimą. Tai pirmiausia reikštų didesnes draudimo įmokas, taigi ir didesnę mokesčių naštą, kas turėtų neigiamos įtakos gyventojų pajamoms ir darbo vietų skaičiui.
Padidinti paramą socialiai remtinoms šeimoms, užtikrinti nemokamą maitinimą ir nakvynę skurdžiausiai gyvenantiems. Skurdžiausiai gyvenančiųjų sąvoka nėra pakankamai apibrėžta, kad su ja būtų galima sieti konkrečias išmokas. Socialinę paramą gal ir būtų tikslinga didinti, tačiau klausimas, kokiomis paramos formomis ir pagal kokius kriterijus, yra esminis.
Nemažinti pensijų asmenims, kurie pasirašė kaupiamųjų pensijų sutarti. Tai būtų kitų apdraustųjų atžvilgiu neteisingas sprendimas. Be to, jis ekonomiškai nepagrįstas.
Neapmokestinti įmonės lėšų, kuriomis kuriamos darbo vietos. Netikslinga ir neefektyvi priemonė, kuri iškreiptų motyvaciją, išteklių pasiskirstymą ir įmonių darbo efektyvumą.
Skatinti fabrikų steigimą mažesniuose miesteliuose, taikant čia mažesnius fizinių ir juridinių asmenų mokesčius. Fabrikų steigimas mažuose miesteliuose apskritai yra abejotinas gėris. Jei kalbama apie verslą apskritai, tai tokia priemonė yra neefektyvi.
Valstybės lėšomis steigti regioninius smulkaus verslo parkus (nutiesti komunikacijas, pastatyti gamybines ir sandėliavimo patalpas), taip pat pramonės poligonus. Valstybinio ūkininkavimo apraiška – netikslinga, ekonomiškai nepagrįsta ir neefektyvi priemonė.