Į KT kreipėsi teisingumo ministras Juozas Bernatonis, prašydamas išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos piliečio pase.
Teisingumo ministras prašo išaiškinti oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba ir kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime.
Prašoma išaiškinti, ar tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase taisykles, turi išsiaiškinti iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, poziciją tuo klausimu ir ja vadovautis.
Teisingumo ministras taip pat nori sužinoti, ar pagal Konstituciją gali būti nustatomos tik tokios asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase taisyklės, kurios nurodytos 1991 metų Aukščiausiosios Tarybos nutarime - kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, o jų keitimo negali inicijuoti net iš lietuvių kalbos specialistų sudaryta valstybės institucija.
Į KT posėdį kviečiami teisingumo viceministras Paulius Griciūnas ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Liucija Šimkutė.
Teisingumo ministras į KT kreipėsi, kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija pareiškė negalinti parengti dokumento, kuris prieštarautų ankstesniam Konstitucinio Teismo nutarimui, įtvirtinusiam, jog „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba".
Taip komisija atsakė į Vyriausybės siūlymą nustatyti taisykles, kurios apibrėžtų nelietuvišką raidžių vartojimą oficialiuose dokumentuose.
Tačiau komisija teigė, kad autentiška forma asmenvardžiai gali būti rašomi kituose dokumentuose nei Lietuvos piliečių asmens dokumentai.
KT 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba", nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas". Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę.