Ambasadorius paminėjo, kad Varšuvoje liepą bus imamasi tolesnių žingsnių užtikrinant kolektyvinės gynybos principus, tačiau nedetalizavo kokių.
Interviu naujienų agentūrai ELTA ir LRT televizijai jis taip pat išsakė nuomonę, kad politiniai pokyčiai pačioje Lenkijoje neturėtų daryti kokios nors įtakos pačiam viršūnių susitikimui ir terorizmo atakų Briuselio oro uoste, kuris yra netoli nuo NATO būstinės, nesiejo su aljansu.
- Kaip Jūs vertinate atakas Briuselyje? Kai kas sako, kad tai buvo simbolinė ataka prieš NATO, kadangi būstinė yra greta oro uosto.
- Aš nematau jokio tiesioginio ryšio su NATO būstine. Tai yra atsitiktinumas, kad tai nutiko kelios mylios nuo NATO būstinės. (...) Manau, kad tai buvo labiau ataka prieš pilietines laisves ir atviras visuomenes, kurias simbolizuoja mūsų transporto tinklas.
Manau, kad tokios atviros ir viešos vietos kaip oro uostas ar metro stotelė arba, kaip mes neseniai matėme Paryžiuje, tam tikros viešos vietos, kur teroristai nori įbauginti, pademonstruoti, kad niekas niekur nėra saugus, ir yra tikrasis jų atakų tikslas. Bet tikrai tai nėra tiesiogiai nukreipta prieš NATO.
- Kad jau esate čia, šiame regione, ar galėtumėte pasidalyti savo bendru situacijos regione matymu? Kiek ji yra nuspėjama?
- NATO kitą mėnesį sukaks 67-eri. Per šiuos 67 metus NATO perėjo per rimtus skirtingus laikotarpius ar fazes, ir neabejotinai žinomiausia buvo Šaltojo karo fazė, kuri baigėsi 1989-1991-aisiais. Manau, kad esame panašiame taške NATO istorijoje dabar, tai yra kaitos fazėje, kur mes matome labai dramatiškai pasikeitusią saugumo situaciją.
Tai yra akivaizdu čia, Baltijos regione, dėl situacijos su Rusija, Rusijos agresija, pirmiausia Kryme ir tada Donbase, bet lygiai taip pat stipriai saugumo situacija keičiasi pietuose. Pavyzdžiui, Turkija, NATO sąjungininkė, turi 1500 km sieną su Šiaurės Iraku ir Šiaurės Sirija, kur yra ISIS. Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos regione taip pat nestabilu. Taigi manau, kad laikotarpis, kuriame esame dabar, yra vienas reikšmingiausių laikotarpių ilgoje NATO istorijoje, turint mintyje pasikeitusią saugumo situaciją, kur NATO iškyla nauji iššūkiai.
- Kalbant apie Varšuvos viršūnių susitikimą, kritikai sako, kad pastarieji politiniai įvykiai Lenkijoje nėra labai geri demokratijai, kaip tai galėtų paveikti visą Varšuvos viršūnių susitikimo atmosferą? Ar jau matote, kokių nors galimų sprendimų ten būdų?
- Pirmiausia, manau, kad Varšuvos viršūnių susitikimas bus labai reikšminga data NATO istorijoje, todėl kad jis vyks pagal pasikeitusią saugumo aplinką. (...) NATO dabar ieško atsakymų į šiuos saugumo iššūkius ir pristatys daugelį atsakymų per NATO viršūnių susitikimą.
Kalbant apie politinę situaciją Lenkijoje, yra 28 demokratijos, kurios sudaro NATO, yra 28 demokratijų skoniai, ir yra 28 suverenios vyriausybės ar procesai, kurie sudaro Aljansą. Aš neturiu kokių nors specifinių komentarų dėl politinės raidos Lenkijoje. Nemanau, kad tai kokiu nors būdu paveiks NATO viršūnių susitikimą. Tai yra suverenūs Lenkijos politiniai sprendimai, kuriuos jie priima kaip suvereni šalis.
- Lietuvoje nuolat girdime politikus kalbant apie tai, kad norime daugiau karių, technikos, iš esmės daugiau NATO čia. Kokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių galime tikėtis?
- Manau, kad tai bus vienas didelių tikslų, kaip mes sakome NATO būstinėje. (...) Dar liko apie 100 dienų iki to, kad būtų galima tiksliai numatyti, kas bus pasiekta Varšuvos susitikime, bet manau, kad procesas, kuris atspindėjo NATO pagrindinę reakciją į Rusijos agresiją ir naujus saugumo iššūkius, prasidėjo jau Velso viršūnių susitikime, 2014-ųjų rugsėjį. Po dvejų metų, 2016-ųjų liepą, per Varšuvos viršūnių susitikimą, matysite tolesnius veiksmus. (...) Prieš kelias minutes (ketvirtadienį. - ELTA) su Jūsų Prezidente aptarėme modernų atgrasymą. Ką atgrasymas reiškia XXI amžiuje? Mes žinome, ką jis reiškė istoriškai Europai, bet ką jis reiškia kalbant apie naujus saugumo iššūkius XXI a.? Manau, kad atsakymas į tą klausimą, kas yra XXI a. atgrasymas bus vienas esminių rezultatų Varšuvos viršūnių susitikime. (...)
- Kritikai sako, kad Europos šalys naudojasi JAV saugumo apsauga, bet pačios prisideda mažai. Norėčiau Jūsų nuomonės dėl Lietuvos pajėgumų ir situacijos kitose Europos šalyse.
- Kaip JAV ambasadorius, aš neneigsiu, kad JAV kariniai pajėgumai yra didžiausi prisidedant prie Aljanso. Bet aljansą sudaro 28 valstybės, kiekviena jų prie karinio NATO pajėgumo prisideda prasmingai.
Lietuvos atveju, galite pasižiūrėti, (...) kokie yra jūsų kariniai pajėgumai, galimybės apginti Lietuvą patiems. Jūsų specialiųjų operacijų pajėgos yra labai rimtas pajėgumas, turite patirties Afganistane, Balkanuose, taigi Lietuva reikšmingai prisideda prie NATO.
Taip pat svarbus yra jūsų įsipareigojimas toliau investuoti. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kuri daro didžiausią pažangą siekdama skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
Esate aljanso lyderė kalbant apie sumą šiose išlaidose gynybai, kurias skiriate naujoms investicijoms, taigi ne personalo ar operacijų išlaidoms, bet kapitalo investicijoms, naujai įrangai. Ta kategorija sudaro daugiau nei 20 proc., ir jūs esate vieni iš Aljanso lyderių.
Manau, kad nacionaliniai sprendimai, kuriuos Lietuva prisiėmė, kalbant tiek apie įsipareigojimą dėl 2 proc., tiek ir daugiau nei 20 proc. kapitalo investicijoms, rodo, kad jūsų lyderiai supranta naujus saugumo iššūkius ir ėmėsi teisingų žingsnių. Mes tai tikrai vertiname. Mes laikome Lietuvą viena iš lyderių šiuo požiūriu.
- O kitos Europos šalys?
- (...) Yra 28 demokratijos, 28 skirtingos ekonomikos, taigi šalių padėtis Aljanse yra skirtinga. Ne visi sąjungininkai šiandien pasiekia 2 procentų tikslą ir ne visi sąjungininkai yra kelyje, kuriame yra Lietuva, būti ten vos per dvejus metus. Jūsų nacionalinis įsipareigojimas yra skirti 2 procentus gynybai iki 2018-ųjų. (...) pagal įsipareigojimus Velso viršūnių susitikime kiekvienas iš mūsų 28-ių esame įsipareigoję siekti 2 procentų, kiek tai įmanoma praktiškai. Lietuva yra labai greitame kelyje tą pasiekti.
- Kalbant apie atgrasymo priemones, kiek diskusijose yra stiprus argumentas, kad tai neturėtų erzinti Rusijos?
- Čia yra balansas: viena vertus, darant tai, ką NATO turi padaryti, kad išpildytų savo įsipareigojimus 28 sąjungininkams. Tai yra fundamentalus principas, apibrėžtas 5 Vašingtono sutarties straipsnyje, kad ataka prieš vieną bus laikoma ataka prieš visas. Taigi NATO turi vidinį įsipareigojimą tai daryti, ir mes tai padarysime. Mes pradėjome tai vykdyti Velso viršūnių susitikime (...), mes toliau dirbsime Varšuvos viršūnių susitikime. Mes darysime, kas reikalinga išpildyti sutarties įsipareigojimą.
Kita vertus, neatmetama, kad NATO didžiausia, karine prasme, pajėgiausia kaimyne liks Rusija. Čia nėra pokyčio geografijoje. Taigi mes turime balansuoti tarp to, ką turime padaryti sau ir 5 įsipareigojimų bei realybės, kad Rusija išlieka labai galinga kaimyne.
Pagrindinis požiūris, kurio laikosi aljansas ilgą laiką - dvigubo kelio požiūris tarp stiprybės ir dialogo noro. Dialogas su Rusija reiškia, kad turi turėti dialogo partnerį, ir mes galime neturėti arba turėti dialogo partnerį su Rusija. Taigi tai yra dviejų kelių požiūris - stiprybė ir atvirumas dialogui. Ir aš manau, kad tai bus pagrindinė žinutė, kuri išeis iš Varšuvos viršūnių susitikimo.
- Minėjote dialogą, ar NATO-Rusijos tarybos veikla galėtų būti atnaujinta?
- 2014 metais, iš karto, kai Rusija atplėšė Krymą ir destabilizavo Donbasą, Taryba priėmė sprendimą, kad mes liksime atviri politiniam dialogui NATO-Rusijos taryboje. Ir mes vis dar esame atviri tam dialogui. Mes kalbamės su Rusija apie potencialų NATO-Rusijos tarybos susitikimą.
- Ačiū už pokalbį.