Ingredientai
Gaminimo eiga
Dėl prisvilusių kepsnių, prasto skonio, neįkandamos ar formą praradusios mėsos įprasta kaltę suversti produktų kokybei arba griliaus šeimininko vaidmenį prisiėmusiam šeimos nariui, tačiau kulinarijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių griliaus nesėkmių – netinkamas mėsos paruošimas.
Marinavimo klaidas įvardija prekybos tinklo „Iki" maisto ekspertė Aistė Rasmussen. Jos teigimu, retas vasarotojas nėra taip suklydęs, tačiau išvengti nemalonumų grilinant – paprasta.
Blogai pasirinktas indas marinavimui
„Pirmoji klaida – netinkamas talpos pasirinkimas. Venkite metalinių tarų, ypač kai naudojamos rūgščios sultys ar actas. Pastarieji ingredientai gali neigiamai sureaguoti su metaliniu paviršiumi. Patariu rinktis keramikinį arba stiklinį indą. Taip pat svarbu indą visada uždengti," – pataria kulinarė.
Ekspertė primena, jog esant galimybei, itin patogu ir praktiška mėsą marinuoti vakuuminiuose plastikiniuose maišeliuose. Vakuumo terpė užtikrina tolygų marinato pasiskirstymą ir įsiskverbimą bei mažina neigiamų bakterijų plitimo galimybę.
Netinkamas druskos vartojimas
Druskos esame įpratę berti ant visko, pradedant virtu kiaušiniu, baigiant sudėtingiausiais patiekalais. Ne išimtis ir mėsos marinatai, bet ar ten jos tikrai reikia? „Dažna marinavimo klaida – per didelis druskos kiekis. Šis ingredientas per ilgesnį laiką „ištraukia" skysčius iš mėsos. Ypač atsargiai reikėtų naudoti druską, mainuojant vištienos krūtinėlę, kuri visada, apdorojant šiluma, greitai išsausėja. Norintiems sūrumo, galima į marinatus dėti sojų padažo, kuris ne tik pasūdys, bet ir kepant suteiks karamelizavimo efektą".
Piktnaudžiavimas rūgštimis
Kulinarijos ekspertė pastebi, jog marinatus pamėgę žmonės neatsargiai vartoja rūgščius ingredientus kaip actas, citrusų sultys. Stipri rūgštis gali išsausinti vištieną, o kiaulieną ir jautieną padaryti kietą.
A. Rassmusen aiškina, jog rūgštinės medžiagos naudojamos marinavime tam, kad paminkštintų mėsą, o apdoroti gabaliukai ne tik taptų minkštesni, bet ir išlaikytų natūralias sultis. Tačiau per daug rūgščioje terpėje pabuvę baltymai linkę sukibti netgi stipriau.
„Reikia turėti omenyje, jog po ilgo laiko rūgščiame marinate laikyta mėsa yra labiau linkusi prikepti prie griliaus grotelių. Aliejaus vartojimas sumažina tokią galimybę, tačiau jo perteklius iššauks mėsos perskrudimą", - pataria pašnekovė.
Išeitis – nepadauginti ingredientų, o marinatas neturi būti gausus. Kilogramui mėsos užtenka puodelio marinato.
Prieskonių ir prieskoninių žolelių perteklius
Dar viena populiari klaida – ryškaus skonio prieskonių gausa. Norėdami nustebinti gurmanišku patiekalu griliaus kepėjai į marinatą suberia visus turimus prieskonius, tačiau to rezultatas – tik užgožtas geros mėsos skonis.
A.Rasmussen rekomenduoja vengti marinuoti mėsą su stambių džiovintų daržovių, prieskonių žolelių mišiniu. Ant mėsos likę daržovių gabaliukai ir prieskoninės žolelės sudega anksčiau nei iškepa mėsa. Taigi nors kepsnys bus iškepęs gerai, liks svilėsių poskonis. Geriau žoleles vartoti padažui ar jomis apibarstyti jau paruoštus kepsnius.
Per ilgais marinavimas
Žmonės dažnai neįvertina marinavimo trukmės svarbos, o didžiausia klaida – kai mėsa paliekama marinate per ilgai.
„Marinavimo trukmė priklauso nuo ruošiamos mėsos tipo, marinato ingredientų ir mėsos gabaliukų dydžio. Marinavimo laiką sutrumpina majonezas, mineralinis vanduo, obuolių sultys. Naudojant tiesiogines rūgštis kaip actas, citrinos sultys marinavimo laikas dar labiau sutrumpėja, tačiau per ilgai marinuojant (daugiau nei 4 valandas) mėsa praras naudingąsias medžiagas ir suglebs".
Taupydami laiką, griliaus mėgėjai pasirenka marinuoti vištieną kambario temperatūroje. Marinatas tikrai suveiks efektyviau kambario temperatūroje nei šaldytuve, tačiau tada iškyla grėsmė sukurti terpę bakterijoms greitai daugintis ir plisti. Todėl pataria geriau mėsą užmarinuoti per naktį šaldytuve nei iš ryto, palikus kambaryje.
Svarbu ir tai, kaip supjaustoma mėsa, todėl kompensuoti laiko trūkumą galite pjaustydami mėsą mažesniais gabaliukais.
Klaidingai įsivaizduojama, jog pakanka atkreipti dėmesį, kokio gyvūno mėsa marinuojama. Skirtingos skerdienos dalys, pasižymi skirtingomis savybėmis, o tai lemia ir marinavimo trukmę.
Pavyzdžiui, vištienos krūtinėlė yra minkščiausia vištienos dalis, todėl ją marinuoti užtenka per pus trumpiau nei šlauneles ar sparnelius, kuriuose daug raumenų. Ėrienos ir jautienos ilgiausiai marinuojama dalis – apatinė krūtinės dalis, jai reikia apie 24 valandų, nors išpjovas galima marinuoti nuo dviejų valandų.
A.Rasmussen atskleidžia, jog marinatuose, kurių sudėtyje nėra druskos, rūgšties ar alkoholio, mėsa gali stovėti ilgiau nei pernakt ir neprarasti maistingų medžiagų bei skonio. Tokiu atveju suklysti dėl marinavimo trukmės sunku.