Beje, pats B.Vasiljevas, radijos stoties “Echo Moskvy” paprašytas pakomentuoti šią jaunimo akciją, neslėpė skepsio. Rašytojo teigimu, tokia akcija nedemokratiška ir jis jos nepalaikąs.
Tiesa, “Einantys kartu” nėra pionieriai, pastebi BBC. Panašią akciją Rusijoje prieš ketvertą metų pirmieji surengė kiti aktyvistai - politinė jaunimo organizacija “Pirmoji laisva karta”. Ši organizacija artima partijoms SPS ir “Jabloko”. Pastarieji, tuomet kvietė rusus nešti bet kokią bulvarinę literatūrą. Mainais jie gaudavo Aleksandro Puškino kūrinių.
“Pirmoji laisva karta”, surinkusi, gausybę meilės romanų ir detekyvų, visus juos išvežė į popieriaus perdirbimo fabrikus.
“Einantys kartu” surinktus “kenkėjiškus veikalus” nusprendė grąžinti autoriams. Tiesa, čia kilo problemų. Kam grąžinti K.Markso veikalus?
“Atakuosime” gimtąjį K.Markso miestą, nusprendė jaunieji maksimalistai. Taigi, jau netrukus gimtasis K.Markso miestas Karl-Marx-Stadtas (Vokietija) sulauks didžiulės siuntos.
Įdomu ir tai, kad K.Marksui kliuvo pylos ir nuo britų. Kaip primena BBC, baigiantis antrajam tūkstantmečiui britai atliko sociologinę apklausą - koks žmogus, per pastarąjį tūkstantmetį labiausiai paveikė žmogaus protą? Vienareikšmiai - K.Marksas.
Vis dėlto, kaip pastebi kai kurie literatūrologai, žmonės skaito ganėtinai mažai. Kad ir kaip būtų keista ar net apmaudu vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus perskaito vos 250. Žinoma, tai statistinio skaitytojo portretas. Ypač stropus skaitytojas per gyvenimą perskaito taip pat tik apie 5 tūkst. knygų.
Antra vertus, juk dauguma mūsų iš tikrųjų turime prisipažinti, kad praktiškai nuo paauglystės, mokyklos ar studijų laikų veik nebepaimame į rankas knygos. Geriausiu atveju, skaitome spaudą, profesinę literatūrą, meilės romanus ar detektyvus. Rimtoms knygoms nebelieka laiko.
Vis dėlto ar šiais laikais prasminga ir reikalinga skaityti literatūros veikalus? Kam žmogui, įkūrusiam sėkmingai dirbančią įmonę, gilintis į Homero, J.W.Goethes, B.Brechto, E.Hemingway, F.Dostojevskio, G.Orwello, J.Kerouaco ar kitų jau klasikais tapusių rašytojų knygas?
Sąžiningas atsakymas būtų toks: tikrai neprivaloma. Net ir tas, kuris niekada neperskaitė nei vieno M.A.Bulgakovo romano, Šilerio eilėraščio, ar Antoine de Sent - Exuperie kūrinio lengvai ir be didelių rūpesčių nugyvens jam skirtą amžių. Tiesa, mokslininkai, politikai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai gali sau pabrėžtinai aukštinti bendrojo išsilavinimo reikšmę, bet iš tikrųjų gyvenime literatūrinės žinios jau tampa pradingstančia didybe.
Tad be literatūros galima gyventi tikrai ne blogiau nei su ja, bet galimas daiktas siela bus tikrai skurdesnė.
Mokyklose yra sudarinėjami privalomosios literatūros sąrašai, kritikai rekomenduoja perskaityti vienas ar kitas knygas. Bet ką gi privalo per savo gyvenimą perskaityti išsilavinęs, save elitu ar viduriniosios klasės atstovu vadinantis ar bent į tai pretenduojantis žmogus.
Štai Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel” prieš kurį laiką pateikė sąrašą knygų, kurias privalo perskaityti išsilavinęs vokietis. Sąrašą sudarė garbus Vokietijos litaratūros kritikas Marcelis Reich - Ranickis. Daugelį šio sąrašo knygų praverstų perskaityti ir bet kuriam save elitu ar viduriniosios klasės atstovu vadinančiam lietuviui.
Štai, tik keletas knygų iš garsiojo M.Ranickio “šimtuko” išsilavinusiam žmogui: Nybelungų giesmė; Gotthold Ephraim Lessing “Natanas išmintingasis”; Johann Wolfgang von Goethe “Jaunojo Verterio kančios”, “Faustas”; Friedrich von Shiller “Klasta ir meilė”, “Don Carlos”, “Maria Stiuart”; Novalis Eilėraščiai; E.T.A.Hoffmann “Serapiono broliai”; Heinrich Heine Eilėraščiai, Proza; Georg Büchner “Woyzeckas”; Friedrich Nietzsche Eseistika; Thomas Mann “Budenbrokai”, “Mirtis Venecijoje”, “Tonis Kriogeris”; Rainer Maria Rilke Eilėraščiai; Franz Kafka “Procesas”, “Pasikeitimai”, “Bausmės kolonija”; Bertolt Brecht “Motušė Courage ir jos vaikai”, “Galileo gyvenimas”; Max Frisch “Dienoraštis”, “Homo faber”, “Montaukas”; Heinrich Böll “Portretas su dama”, “Bilijardas pusę dešimtos”; Friedrich Dürrenmatt Pjesės; Günter Grass “Skardinis būgnelis”, “Katė ir pelė”, “Rupūžės kurkimas” ir t.t.
Kiti literatūros kritikai papildo, jog išsilavinusiam žmogui derėtų perskaityti Homero “Odisėją”, Konfucijaus “Pašnekesius”, Senąjį ir Naująjį testamentus, pasakų rinkinį “Tūkstantis ir viena naktis”, G.Bairono poeziją, visus V.Šekspyro veikalus, M.Servanteso “Don Kichotą”, Mopasano noveles, O.Balzako “Tėvą Gorijo”, “Eugenija Grande”, D.Defo “Robinzoną Kruzą”, E.Zola “Spąstus”, L.Tolstojaus “Aną Kareniną” bei “Karą ir taiką”, F.Dostojevskio “Demonus”.
M.Reich-Ranickis įsitikinęs, kad žmonės siekiantys praplėsti savo akiratį, turėtų perskaityti ne tik pasaulinės literatūros šedevrus, bet ir bent 30 savo šalies klasikų veikalų.
Ką iš grožinės literatūros Jūs dažniausiai skaitote? (proc.)
Vyrai Moterys Istorinius romanus 11,5 11,5 Humoristines knygas 14,5 41 Kriminalines knygas 31,6 13,7 Fantastiką 12 2,5 Kitką 14,6 15,4 Klasikinę literatūrą 15,8 15,9
Šaltinis: “Der Spiegel”