Viešėdamas laidoje „Delfi Rytas“, V. Žala pasakojo, kad šių metų akcentas buvo finišas, mat prieš metus komandos pasitikėjimą savimi pakirto gedimai, dėl kurių lagaminus teko susikrauti ir grįžti namo Dakaro raliui nė neįpusėjus.
„Ir šiemet nuojauta kuždėjo, kad jeigu didesnių nesklandumų nebus, turėtų pasisekti visai gerai. Taip ir buvo, turėjome tik vieną remontą trasoje, kuris truko 33 minutes. O visa kita gavosi pakankamai sklandžiai, tai, turbūt, planas įvykdytas“, – kalbėjo „Teltonika Racing“ ekipažo lyderis.
Ieško, kuo važiuoti
Grįžęs jis drąsiai pareiškė, kad jau žino, jog kitąmet sausį tikrai nesėdės namuose, mat šis Dakaras – išties saldus. Tačiau klausimų, kuriuos komanda turi išspręsti, ištisa gausybė. Pirmiausia – techniniai.
„Tarp dvidešimties greičiausiųjų liko tik du automobiliai, kaip mūsų. Tad techninių klausimų, kuriuos turime išspręsti, labai daug. Greičiausiai tiesiausias kelias į T1+ klasę yra automobilio nuoma, nes įsigyti jį bus labai sudėtinga. „Prodrive“ tikriausiai nuomos, „Toyota“ turi įvairių variantų, „X-Raid“ dar tik ruošia tą pakeitimą. Kol kas atsakymų turime mažiau nei klausimų, tad per ateinantį mėnesį turėsime daug pokalbių, kad išsiaiškintume, kokios tos mūsų opcijos. Tada galėsime eiti pas partnerius su konkrečiu planu, nes kol kas ir jo neturime“, – neslėpė V. Žala.
Pasak jo, yra dar ir kitų niuansų, ne vien techniniai. Pavyzdžiui, jeigu V. Žala norėtų toliau šturmano kėdėje matyti portugalą Paulo Fiuza, su kuriuo kaip reikiant susibendravo ir su kuriuo sekasi važiuoti, jis turėtų palaikyti ryšius su „X-Raid“, mat būtent šiai komandai priklauso šturmanas.
Pasak jo, priėmus sprendimą automobilį nuomotis, jo kaina siektų apie 500-600 tūkst. eurų. Tiek būtent kainuoja automobiliai, su kuriais Dakare galima konkuruoti tarp pajėgiausių pilotų. Esamam „Mini“ būtų galima ir įsigyti vadinamąjį konversijos rinkinį, pakabą, kuri kainuotų apie 150 tūkst. eurų. Tačiau koks variantas geriausias, anot Žalos, paaiškės netrukus.
„Šiemet tikrai daugeliui buvo siurprizas, kiek greita ta T1+ technika, mat prieš Dakarą dar buvo daug klausimų, ar technika bus patikima, ar neges, testams laiko buvo mažai. Ir, žinoma, gedimų pasitaikė, tačiau, manau, visi buvo nustebinti greičio ir to, kad ši klasė išties yra ateitis, ji ženkliai pranašesnė. Tai metodas, norint žengti į priekį“, – kalbėjo V. Žala.
Tikslas – ne vieta dešimtuke
Paklaustas, kaip vertina šurmulį ir konfliktus tarp komandų gerbėjų, kai Antanas Juknevičius, partempęs į finišą kolegą ir bičiulį, netyčiomis sudaužė „Teltonika Racing“ gerbėjų viltis, kad V. Žalos ekipažas pakils į 10-ąją automobilių įskaitos vietą, lenktynininkas tik juokėsi.
„Galėjo dar pusvalandį patampyti po dykumą“, – pokštavo jis ir tuojau pratęsė, kad jokių pykčių ir pretenzijų iš komandos pusės nėra ir negali būti, mat varžytis reikia trasoje.
Pasak V. Žalos, techniniai nesklandumai gali užklupti bet ką ir jokia paslaptis – Dakaro ralyje tai vienas iš būdų, kaip galima stumtis įskaitinėje lentelėje aukštyn ar žemyn.
„Tačiau turėti kažkokių lūkesčių, kad Antanas galėjo pasielgti vienaip ar kitaip, tikrai negalėjome. O ateičiai turime aukštesnių tikslų nei turėjome šiemet. Šie metai buvo atramos, kai reikėjo atvažiuoti į finišą su padoriu rezultatu, o ateityje, manau, nebesuksime galvos, ar ta dešimta, ar vienuolikta vieta buvo pernai“, – tikino V. Žala.
Tiesa, lenktynininkas akcentavo, kad jo ateities lūkesčiai nesusiję su vieta įskaitos lentelėje. Anot jo, reikia žiūrėti į sportinį greitį ir pastarasis turėtų būti gerokai didesnis.
„Rezultatų lentelė nepriklauso nuo mūsų, priklauso ir nuo konkurentų, jų greičio, sportinės ir techninės sėkmės. Todėl besti pirštu į rezultatų lentelę neturime teisės, nes nesame vieni važiuojantys dykumoje“, – aiškino jis.
V. Žalos nuomone, jeigu norima patekti į TOP10, galbūt užtektų ir esamos technikos, tačiau jeigu kalba eina apie didesnį greitį, reikia važiuoti tokiais automobiliais, kokiais varžosi pagrindiniai pilotai.
Ko trūksta iki beduino?
Paklaustas, kaip vertina Roko Baciuškos džiaugsmą, kad per dešimtmetį nė vienam Lietuvos lenktynininkui nepavyko į šalį grįžti su pagrindiniu trofėjumi – beduino statulėle – rankose, o štai jis tą padarė savo debiutiniais metais, bei ko trūksta ne vienerius metus važiuojantiems pilotams iki tokio pasiekimo, V. Žala neslėpė, kad varžytis pačioje konkurencingiausioje klasėje jo komanda pasirinko labai anksti, ir įsibrauti į geriausių trejetą čia – labai didelė užduotis.
„Bet dabar nebenorėčiau žengti žingsnio atgal ir lipti į siauresnę klasę, nes jų yra tikrai nemažai. Vienu metu apie tai galvojau, bet jeigu jau įsivėlėme į tą mūšį, matyt, reikia pasilikti pagrindinėje kategorijoje, nors kelias link to trejetuko bus ilgas ir nelengvas. Bet mane motyvuoja tai, kad varžausi kategorijoje, kur yra patys greičiausi pilotai. Malonu matyti save vienoje vietoje su Sainzu, Loebu, Peterhanseliu ir tokioj vietoj pasistumdęs jauti progresą“, – kalbėjo V. Žala.
Tačiau debiutanto pasirinkimą startuoti motobagių įskaitoje sportininkas vertina teigiamai. Anot jo, šis strateginis žingsnis išties geras, pasirinkta komanda ir technika puiki, tad paklotas geras pagrindas tolesniam progresui bei galimybei judėti į priekį.
Dabar – pats intensyviausias laikas
Sportininkas pasakojo, kad ruošiantis Dakaro raliui, pats intensyviausias laikotarpis yra iš karto po varžybų ir iki jų likus 2-3 mėnesiams.
„Žinoma, turime susidėlioti ir planą vasarai, tačiau dabar svarbiausia yra strategija, ką daryti su technika, nes reikia rasti balansą tarp kainos, kokybės ir progreso“, – aiškino jis.
Ir jau dabar V. Žala gali pasidžiaugti, kad šiemet komandos gerbėjai matys jį važiuojant klasikiniame ralyje, Lietuvos ralio čempionate, su „Škoda“, kurią po praėjusių metų avarijos technikai jau baigia atstatyti.
„Tikrai laukiu lietuviškų žvyrkelių, čia atgaiva mano sielai ir geras būdas palaikyti formą. O bekelės lenktynių planą dar formuosime, kai atsakyme į klausimus dėl technikos ir kaštų“, – akcentavo sportininkas.