A. Juknevičiaus ekipažas į trečio etapo finišą atvyko geros nuotaikos

Antanas Juknevičius nusiėmė smėlėtą šalmą ir smagiai nusijuokė. Už jo nugaros liko ne vienas varžovas, nors trečiame Dakaro ralio greičio ruože ir nesisekė lėkti taip greitai, kaip norėjosi: stabdė ir aštrūs trasos akmenys, ir nesusipratėliai priešininkai. „Bet viskas gerai – Dakare taip dažnai būna“, – likimo nekeikė lietuvis.

A. Juknevičius ir Edvardas Duoba „Mebar“ prototipu Dakaro ralio trečiame greičio ruože išdžiuvusios upės vaga lėkė greitai ir vieną po kito lenkė priešininkus, tačiau juos keliolikai minučių sustabdė dukart prakiurusi padanga, o prieš pat finišą – ir varžovai.

„10 kilometrų iki finišo pavijome lėčiau važiuojančius, tačiau niekaip negalėjome aplenkti – rijome jų dulkes. Prasilenkti realiai nėra kaip – lėčiau važiuojantys turi trauktis iš kelio. Mes ir signalizavome, ir kitaip stengėmės jiems parodyti, kad pasitrauktų, o jie niekaip to nedarė. Svarbiausia, kad tokie dalykai muša ir mūsų tempą. Bet nieko nepadarysi – visi važiuojantys Dakare nori būti priekyje, kad niekas netrukdytų“, – sakė A. Juknevičius.

Dakaro ralio naujokas E. Duoba po beveik bemiegės nakties ir itin sunkaus antro greičio ruožo pirmadienį, po trečio etapo vėl šypsojosi. Balti dantys švietė murziname veide, tačiau maratono debiutantui svarbiausia buvo, kad jų „Mebar“ pasiekė finišą.

Antradienio rytą startavę 86-i, A. Juknevičius ir E. Duoba už nugaros paliko 20-mt varžovų. Jei ne prakiurusios padangos, būtų palikę dar daugiau, nes tarpiniame finiše jau buvo beveik pasiekę 50-uką.

Klastingoje ir sunkioje trasoje jų „Mebar“ skriejo greitai, o A. Juknevičius beveik nedarė klaidų. Dabar išdžiuvusios pavasarinės upės išgraužose automobilis galėjo tiesiog prasmegti, jo ratai daužėsi į slenksčius ir aštrius akmenis.

„Jei ne tie du sugadinti ratai, sakyčiau, kad mums sekėsi labai gerai. Juos keisdami sugaišome laiko. Tačiau ruožas man patiko, nes buvo greitas ir techniškas. Toks tikras dakarinis“, – sakė A. Juknevičius.

„Žalvario“ komandos mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas per kelias nakties valandas išsprendė problemas, dėl kurių „Mebar“ antrame greičio ruože buvo įstrigęs kopoje: sutvarkė sankabą ir stabdžius.

Tačiau dėl to, kad labai skubėjo – likus valandai iki naujo starto automobilis dar buvo pakabintas ant kėbulo atramų – mechanikai nespėjo sutvarkyti kai kurių smulkmenų. Jos liko antradienio popietei, nes po trečio greičio ruožo A. Juknevičius ir E. Duoba į stovyklą grįžo gana anksti. Dėl to daugiau poilsio turėjo ir patys lenktynininkai, ir jų mechanikai.

Trečiadienį nusimato ilga diena: iš pradžių laukia sienos į Čilę kirtimas, paskui – dar 315 km jau šios šalies bekelėmis. Finišuos Dakaro dalyviai naujoje stovykloje Kopjapo.