„Žalvario“ komandos ekipažas finišavo 53-ias ir fiziškai aplenkė apie 20 varžovų, nors buvo nieko nematyti ir važiuojančius priekyje reikėjo tiesiog atakuoti, kad šie trauktųsi iš kelio.
„Greičio ruožas buvo labai „greitas“ ir techniškas, tik jame – labai daug dulkių. Dulkės vietomis taip laikosi, kad esi priverstas sustoti. Įvažiuoji į kokį koridorių tarp medžių, ir kali per stabdžius, nes pasijunti tarsi aklas. Daug ekipažų į griovius išsilakstė, o mes stengėmės nerizikuoti, nors fiziškai aplenkėme kokių 20 automobilių. Privažiuoji, „sėdi“ ant galo ir atakuoji. Dar – žiūri, kur įlįsti. Tai – labai rizikingas lenkimas“, – sakė A. Juknevičius.
„Važiavome traukiniu, nes trasos keliukai – labai siauri“, – juokėsi E. Duoba.
Priešpaskutiniame Dakaro etape lietuvių „Mebar“ vėl grįžo sveikas. Nuo pat ralio pradžios besiožiuojantis automobilis šįsyk jokių isterijų nebekėlė.
Nors Dakaro finišas – jau visai arti, paskutinės ralio dienos – ne mažiau pavojingos nei ankstesnės. Penktadienį lenktynininkai įveikė greičio ruožo 298 kilometrus, tačiau iš viso jiems teko važiuoti 1024 km iš Termas Rio Hondo į Rosarijų. Tai – ilgiausias atstumas, kokį šiemečiame ralyje teko įveikti jo dalyviams.
Iš Rosarijaus iki Buenos Airių šeštadienį liko vos 393 km, iš kurių 174 km – greičio ruožas. Šie kilometrai – ne mažiau pavojingi, nes kasmet pasitaiko lenktynininkų, kurie iš Dakaro pasitraukia prieš pat finišą.
Nemažai ekipažų jau žaidžia taktinius žaidimus: lyderiai dažnai traukiasi iš kelio, nes nenori rizikuoti, esantieji žemiau dar tikisi pagerinti poziciją.
„Mes nerizikuosime, – žadėjo A.Juknevičius. – Seniai aišku, kad Dakaro nelaimėsime, todėl jokio skirtumo, būti pozicija aukščiau ar žemiau“.
„Žalvario“ ekipažas dabar yra 60-tas tarp lenktynes dar tęsiančių 68. Sausio 4 dieną Buenos Airėse prie Dakaro starto linijos stojo 137 automobilių ekipažai.