Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas Romas Austinskas juokdamasis palygino Dakaro dalyvius su narkomanais.
„Šiemet kaip niekad Lietuva yra aktyvi Dakaro lenktynėse, sveikinu jus už ryžtą ir pasiruošimą surasti ne tik fizinių, bet ir finansinių jėgų, nes vien su fizinėmis jėgomis Dakare nėra, ką veikti. Kažkada sakiau, kad Dakaro dalyviai panašūs į narkomanus, sukrapšto porcijai ir važiuoja, jie nepagydomi“, - juokėsi R. Austinskas.
Bijo grįžti subadyta koja
„Edas Dakar Racing Team“ komandos lenktynininkas A. Juknevičius pasakojo apie būdą, kaip šturmanas gali paauklėti lenktynininką nelėkti per dideliu greičiu.
„Gali pasirodyti, kad mes važiuojame lenktyniauti tik su Benediktu, bet neįžeiskime ir Vaidoto su Sauliumi, jie irgi ten važiuoja lenktyniauti.
Lenktynininkas pakomentavo savo principinę kovą su B. Vanagu: „Aš vien tik iš principo nelenktyniausiu su Benediktu. Žinoma, tikslas yra kuo geresnis rezultatas, bet mano tikslas Benedikto pasiekta 24 pozicija – tai atskaitos taškas, jis pagerino mūsų pasiektą 25-ą vietą, taigi mes norėtumėm susigrąžinti persvarą, bet žinoma, Benediktas irgi sieks ambicingų tikslų. Bet mano tikslas – 23 vieta.“
A. Juknevičius pasakojo linksmą istoriją, kaip jo šturmanas M. Slapšys mokėsi „suvaldyti“ vairuotoją iš patyrusio, vieno geriausių Rusijos šturmano: „Jis gavo patarimą, kad visada vežiotųsi atsuktuvą ir jeigu vairuotojas per greitai „spaustų“, reikia staigiai išsitraukti jį ir durti į koją. Taigi, matyt, grįšiu subadyta dešine koja.“
Vis dar turi problemų dėl rankos
„General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos vairuotojas B. Vanagas teigė, kad nors Dakaras ir artėja, jis vis dar turi problemų dėl praeitais metais lūžusios rankos.
„Mano šturmanas yra labai profesionalaus požiūrio žmogus, jis dabar negali būti čia, nes yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir treniruojasi, pastąrąjį mėnesį jis miega specialioje palapinėje, kur yra išretęjęs oras, tokio požiūrio galima pavydėti“, - pasakojo B. Vanagas.
Lenktynininkas prakalbo apie sunkumus prieš Dakarą: „Mano didžiausias galvos skausmas – mano ranka, kiekvieną dieną esu Santariškėse ir dar vyksta reabilitacija. Po Dakaro pusę metų negalėjau sėdėti prie sportinio automobilio vairo. Kita pusė metų buvo labai aktyvi ir yra surinkta apie 10 tūkstančių lenktyninių kilometrų, manau, kad esu pasiekęs savo greitį ir esu patenkintas.“
Tikisi bent jau finišuoti
„Agrorodeo“ komandos šturmanas S. Jurgelėnas teigė, kad nors Dakare jų ekipažas yra naujokai, lenktynininkai tikisi finišuoti.
„Turime iššūkį dėl kuro, jį turime atsivežti iš Lietuvos. Į rankinį bagažą kuro nesidėsime, jis dar nepakeliui, bet jau turės būti pakeliui, laiko dar turime. Moderniame Dakare pastaruosius 15 metų retai kada finišavusiųjų automobilių statistika perlipa 50 proc.
Jeigu mes nesitikėtumėm finišuoti, čia nesėdėtume, visi čia esantys stengsimės pasiekti finišą. Mums visas Dakaras, žinoma, bus sunkus kaip naujokams. Žinoma, bus sunkios pirmosios dienos, svarbus ir psichologinis krūvis“, - kalbėjo S. Jurgelėnas.