„Craft Bearings“ komandos lenktynininkas Antanas Juknevičius ruošiasi jau 10-ąjam, jubiliejiniam savo Dakaro maratonui. Per šiuos metus dykumų vilkas matė daugybę stiprių, gamyklų remiamų komandų ateinančių ir iškeliaujančių iš dalyvių sąrašų. Daugiausiai vienais metais, mena A. Juknevičius, dalyvavo net 6-ios gamyklų resursus pasitelkiančios komandos, tačiau pastaraisiais metais šis skaičius apsiribojo ties 2 ar 3.
Kodėl Dakare matome vos 2 komandas, turinčias tvirtą gamyklos palaikymą? (palyginimui, pasaulio ralio čempionate jį turi bent 4 komandos)
Priežastys labai objektyvios – pinigai. Kuo daugiau konkurencijos, tuo didesnės pajėgos metamos į kovą dėl aukščiausių pozicijų – milijonai išleidžiami ne mėnesius trunkančioms programoms, bet dienoms. Nuolat vystomi technologiniai bolidų atnaujinimai, vykdomi testai ir t.t. Savaime suprantama, jog „A.S.O.“ būtų naudinga pritraukti kuo daugiau gamintojų, tačiau patiems dalyviams ir komandoms sąlygos dabar idealios – egzistuoja sveika konkurencija neforsuojanti milžiniškų investicijų.
Kaip vertinate buvusių „Peugeot“ lenktynininkų pasirinkimą keltis į „MINI X-Raid“ komandą?
Manau, jog yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl trys iš keturių lenktynininkų (Sebastianas Loebas apie sprendimą startuoti kitų metų Dakaro ralyje nėra paskelbęs) pasirinko vairuoti „Mini X-Raid“, o ne „Overdrive“.
Visų pirma – tai du visiškai skirtingi automobiliai ir „Mini X-Raid“ komandos kūrinys yra kur kas šviežesnis ir labiau atitinkantis šiuolaikinius standartus bei dabartines Dakaro ralio specifikacijas ir trasas. Bagio koncepcija tiesiog leidžia važiuoti greičiau ir smagiau – tai matėme su „Peugeot“, didelė tikimybė, kad tą matysime ir su šiuo bagiu.
Tiesa, svarbu paminėti, kad teko iš arti apžiūrėti „Mini X-Raid“ techniką Maroko ralio metu bei bendrauti su komandos vadovu Svenu Quandtu, kuris patikino, kad net ir šis, evoliucionavęs bolidas dar nėra pilnai ištestuotas ir greičiausia įmanoma „MINI X-Raid“ bagio versija.
„Overdrive“, turėdama stiprią bazę, du labai greitus lenktynininkus nenutolo nuo šaknų ir radikalių pokyčių pastaraisiais metais nedarė bei liko prie patikimo, išbandyto, keturiais ratais varomo automobilio. Antra priežastis, mano nuomone, yra sąlygos – „Mini X-Raid“ jau senokai nelaimėjo Dakaro, todėl tikėtina, pasiryžo pasiūlyti kur kas geresnes finansines ir kitas sąlygas lenktynininkams.
Paminėjote trukmę – jei kitais metais vis tik įsigalios reikalavimas Dakare dalyvauti tik benzininiais ir 4 varomais automobiliais – ar yra logikos rinktis „mirštantį“ projektą?
Nemanau, kad reiktų žiūrėti taip toli į priekį – faktas tas, kad šiuo metu „Mini X-Raid“ bolidas yra pati perspektyviausia, pažangiausia technika Dakarui. Nepamirškime, kad kitąmet mūsų laukia Peru, kur organizatoriai žada dar daugiau atvirų erdvių ir smėlynų – tobula trasa išnaudoti bagio privalumus.
Bagiams leidžiama didesnė pakabos eiga, aukštesni ratai, jie turi padangų slėgio reguliavimo sistemas, kurios leidžia nesustojant pasiruošti dangos pokyčiams, galėčiau vardinti ir vardinti. Tačiau man kaip lenktynininkui svarbus ir dar vienas aspektas – bagį vairuoti tokiose trasose tiesiog labai smagu – jo techninės specifikacijos leidžia maksimaliai pajausti važiavimo smėliu malonumą. Taigi, kol tiksliai nežinome kontraktų trukmės sakyčiau, kad buvo pasirinkta laiminti formulė šiam Dakarui, o kaip bus vėliau – pamatysime.
Ar tai reiškia, kad „Mini X-Raid“ komandai galime klijuoti favoritų etiketę?
Technine prasme – taip, tačiau prisiminkime, kad automobilius vairuoja žmonės ir tik nuo jų priklauso ar bolidą matysime finiše ir kokios jis bus būklės bei kurioje pozicijoje.
„Overdrive“ turi labai tvirtus ir greitus lyderius, o svarbiausia – patyrusius vairuotojus – Nasserą ir Giniellį. Šis Dakaras ypatingas tuo, jog jis trumpesnis, o tai reikš, kad konkurencija bus dar aršesnė – lyderiai daugiau rizikuos, bus agresyvesni, žinodami, kad nebereikalingas toks didelis resursas kaip ankščiau.
Jei man reiktų pasakyti, kas laimės Dakarą, sakyčiau labai paprastai – geriausiai savo jėgas ir resursus apskaičiavęs lenktynininkas. Savaime suprantam, kad yra sėkmės faktorius, tačiau beveik viskas priklauso nuo lenktynininko išminties – paskirstyti jėgas, pasirinkti tinkamą tempą, neperdegti ir žinoti savo stipriąsias bei silpnąsias vietas.