A. Gelažninkas prisipažino, kad laikas nuo šių metų Dakaro finišo praskriejo labai greitai, tačiau nepaisant to, visą tą laiką iš dalies gyveno Dakaru. Įvairios varžybos, lenktynės ir treniruotės motociklininkui leido ne tik iškovoti 3 čempiono titulus, tačiau ir lavinti įgūdžius bei ruoštis sunkiausioms pasaulio varžyboms.
A. Gelažninkas aiškino, kad be treniruočių trasose ir varžybų, taip pat Dakarui ruošėsi ir treniruodamasis su fizinio rengimo treneriu Mindaugu Pociumi. Anot lenktynininko, treniruotės sporto salėje padeda sustiprinti organizmą, jį paruošti Dakare laukiantiems krūviams, taip pat sustiprinti silpnas vietas, kurios atsiranda po traumų. A. Gelažninkas teigė, kad toks pasiruošimas taip pat padeda išvengti klaidų Dakare, todėl šiais metais pasiruošimą sunkiausioms pasaulio varžyboms komanda pradėjo ganėtinai anksti, o ir likusį laiką taip pat žada išnaudoti tikslingai. Mat tikslas – patekti į dvidešimtuką.
„Kaip ir kiekvienas sportininkas, pirmiausia noriu pagerinti savo paties rezultatus, o ir manau, kad esu pajėgus pagerinti šiais metais pasiektą rezultatą. Be abejo, visada svarbiausia ir pasiekti finišą, tačiau būčiau laimingas, jei pavyktų finišuoti tarp 20-ies greičiausiųjų“, – sakė motociklininkas.
Treniruotės pagal poreikius ir turimą techniką
Fizinio rengimo treneris M. Pocius teigė, kad treniruotės labai svarbios, tačiau A. Gelažninko užsiėmimai skiriasi nuo kitų sportininkų treniruočių, mat anot trenerio, dauguma lenktynininkų atlieka pratimus skirtus ištvermei, tačiau „Zigmas Dakar Team“ lenktynininkas siekia važiuoti greičiau, todėl tam reikia kiek kitokių pratimų. Tiesa, kitokių pratimų reikalauja ir nauja technika.
A. Gelažninkas 2020-ųjų Dakare startuos visiškai nauju „KTM 450 Rally Replica“ motociklu. Sportininkas teigė, kad tai yra naujausias motociklas, kokį gali įsigyti gamyklinėms komandoms neatstovaujantys sportininkai.
„Tokių motociklų, kokiais važiuoja gamyklinės komandos nepavyktų įsigyti už jokius pinigus, tačiau galime sakyti, kad turime ateities modelį, kuris yra 10 kilogramų lengvesnis už turėtą. Jau teko jį išbandyti ir iškart galėjau pasakyti, kad jis valdosi geriau. Taip pat darėme pakeitimų pakaboje, kurią pritaikėme mano greičiui. Standartinė pakaba man buvo per minkšta, todėl su ja greitai važiuoti buvo pavojinga“, – aiškino A. Gelažninkas.
Sportininkas paaiškino, kad kartais Dakare pavyksta išvystyti net 170 km/val. greitį, todėl labai svarbu, kad motociklas tam būtų pritaikytas. Motociklininkas pabrėžė, kad tai gali būti itin svarbu artėjančiame Dakare Saudo Arabijoje, mat A. Gelažninkas pastebėjo, kad 2020-ųjų Dakare kiekvienos dienos greičio ruožą sudarys apie 500 kilometrų, o tai reiškia, kad ir važiuoti reikės greičiau.
„Tam, kad tokius greičio ruožus galėtų pravažiuoti visi sportininkai ir neužkluptų naktis, greičio ruožai turėtų būti greiti, todėl gali būti, kad vidutinis sportininkų greitis sieks apie 100 km/val“, – mintimis dalinosi sportininkas.
Daugiau galimybių
Lenktynininkas teigiamai vertino ir organizatorių pakeitimus – keturias dienas lenktynininkai kelio knygas gaus prieš pat startą, o tai, anot A. Gelažninko, sulygins pavienių lenktynininkų jėgas su gamyklinių komandų pilotais, mat ne paslaptis, kad tokiose komandose lenktynininkai sulaukdavo ir pagalbos.
A. Gelažninkas aiškino, kad jam pačiam didelių problemų su navigacija nekyla, praeitame Dakare buvo praleidęs tik vieną kelio tašką, tačiau daugiau navigacinių klaidų išvengti pavyko. Motociklininkas tikisi, kad pavyks nepasiklysti ir Saudo Arabijoje.
Sportininkas paaiškino, kad jau liko vos dvi savaitės iki kol motociklas iš Prancūzijos bus išplukdytas į Saudo Arabiją, o sausio 1-ąją į šią šalį keliaus ir komanda. Tiesa, su A. Gelažninku šiais metais į Dakarą keliaus ne tik fizinio rengimo treneris Mindaugas Pocius, vet ir lenktynininko žmona Emilija Gelažnininkienė, kuri, kaip teigė motociklininkas, pasirūpins, kad informacija apie komandą, kuo greičiau pasiektų Lietuvos Dakaro gerbėjus.