Jaučiasi aplenkę futbolą
Ant Dakaro ralio finišo pakylos sausį užkopę lietuviai trečiadienį galėjo dar kartą prisiminti sunkiausiomis lenktynėmis pasaulyje vadinamo maratono džiaugsmus ir negandas.
Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) B. Vanagui, A. Juknevičiui ir jų šturmanams įteikė prizus už automobilių sporto populiarinimą šalyje.
25-metį skaičiuojant nuo nepriklausomybės atgavimo šiemet mininčios federacijos prezidentas Gintaras Furmanavičius, įteikdamas apdovanojimus, prisiminė LASF užsakymu atliktas visuomenės apklausas, pagal kurias automobilių sportas populiarumu Lietuvoje esą nusileidžia tik krepšiniui ir futbolui.
„Nors Vilniaus „Žalgiris“ jau brazilus triuškina, bet jei tyrimus pakartotume dabar, po Dakaro ralio, futbolą turbūt lengvai aplenktume“, – sakė G. Furmanavičius.
B. Vanagas ir baltarusis Andrejus Rudnickis, važiavę „Toyota Hilux“ visureigiu, bendroje įskaitoje pakilo aukščiau nei kada nors buvo pavykę kitiems lietuviams – užėmė 24-ą vietą.
A. Juknevičius ir Edvardas Duoba su „Mebar“ prototipu finišavo 60-i.
Vis dėlto abiems ekipažams šiuo metu labiau rūpi ne praėjusių lenktynių atgarsiai, o po metų laukianti kita ekspedicija į Pietų Ameriką.
Metas – palankus rinkti biudžetą
Dakaro ralio lenktynininkai dažnai kartoja, kad naujos lenktynės jiems prasideda vos kirtus finišo liniją, ir tai – ne metafora.
Grįžus namo snausti ant laurų jie negali, nes maratono sukelto ažiotažo bangos palaistyta dirva – palankiausia finansinei sėjai.
Nors po finišo iš Argentinos sostinės Buenos Airių išplukdyti lenktyniniai automobiliai Lietuvą pasieks tik kovo pabaigoje, abu pilotai jau darbuojasi pasiraitoję rankoves.
„Vyksta labai sudėtingas greičio ruožas, – palygino B. Vanagas. – Dirbame su žiniasklaida, su esamais partneriais, kurie nori pasinaudoti šlovės akimirkomis, analizuojame ralio metu tekėjusius informacijos srautus.“
„Kol neatslūgęs susidomėjimas, reikia dirbti su rėmėjais ir partneriais, susidėlioti kitų metų biudžetą. Dabar vyksta pats svarbiausias darbas. Ko nepadarysime per šiuos tris mėnesius, paskui nudirbti bus sudėtinga“, – neabejojo A. Juknevičius.
Kuomet 2002 metais jis su Aurelijumi Petraičiu pateikė paraišką dalyvauti pirmajame savo Dakaro ralyje, likus pusmečiui iki lenktynių jie net neturėjo automobilio. „Toyota“ visureigį lietuviai tąkart nusipirko vos už 5 tūkst. JAV dolerių, susikrovė į jį miegmaišius bei palapines ir išvažiavo be jokios mechanikų palydos.
Tuomet Dakaro ralis lietuviams iš viso atsiėjo 35 tūkst. dolerių, bet pats A. Juknevičius pripažįsta, kad avantiūristų laikai jau nugrimzdo į praeitį, ir dabar lenktynininkai privalo užsiauginti rimtus finansinius raumenis.
Šturmanas lieka komandoje
Šių metų ralis A. Juknevičiaus komandai kainavo apie 130 tūkst. eurų (450 tūkst. litų). Pasak piloto, tai – minimali suma, būtina norint dalyvauti tokiose lenktynėse.
A. Juknevičius jau pasiryžo palikti garaže lietuvių konstruotą „Mebar“ prototipą ir rinkti pinigus patikimesnei technikai.
Ilgametis „Astana“ komandos iš Kazachstano vadovas įsitikinęs, kad galėtų pasiekti panašių rezultatų kaip jo mokiniai ir su dvigubai kuklesniais resursais. Milijoną eurų surinkęs ir „Mini“ automobilį išsinuomavęs Aidynas Rachimbajevas šiemet bendroje įskaitoje užėmė rekordinę devintą vietą, o perpus mažesnį biudžetą turėjęs Bauiržanas Isabajevas („Toyota“) finišavo 17-as.
„Man nebėra prasmės vien mėginti finišuoti. Atsisakome tolesnio automobilio tobulinimo, nes kūryba dažnai tenka užsiimti pačiuose greičio ruožuose, – prisiminęs savo vargus su streikuojančiu „Mebar“, šypsojosi A. Juknevičius. – Darome viską, kad kitąmet važiuotume su konkurencinga technika, o kaip pavyks – matysime.“
Jau aišku, kad po metų kelio knygą jam vėl skaitys Dakaro ralyje debiutavęs verslininkas E. Duoba, kuris nusprendė, kad vieno maratono jam – per maža.
„Įgyvendinau savo svajonę, bet tikrai nesiruošiame su Antanu sukti skirtingais keliais. Šiemet norėjosi nugalėti save ir pasiekti finišą, o ateityje reikės gerinti tai, kas pasiekta. Manau, kad spėsime sėkmingai pasiruošti ateinančiam Dakaro raliui“, – sakė E. Duoba.
Susitiko su „Mini“ gamintojais
B. Vanago ralio biudžetas buvo maždaug šešiskart didesnis nei A. Juknevičiaus, tiesa, dalį pinigų lenktynininkas turėjo pasiskolinti.
Kaip ir kolega, B. Vanagas viliasi vietoje neužbuksuoti ir padidinti finansinį komandos pajėgumą. Naujais piloto partneriais gali tapti ir kol kas neatskleidžiamos tarptautinės kompanijos.
„Vasarį manęs laukia du susitikimai Londone, paskui – kelionė į Singapūrą. Greičio ruože užimta ketvirta vieta tikrai atvėrė papildomų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių. Greičiausiai turėsime partnerių iš didesnių rinkų nei Lietuva. Bet dabar skraido tik pirmosios kregždės, todėl daug apie tai kalbėti nesinori“, – dėstė B. Vanagas.
Lenktynininkas teigė jau susitikęs su pastaraisiais metais Dakare dominuojančio „Mini“ automobilio gamintojų atstovais, bet abejojo, ar pasinaudos brangiai kainuojančiu pasiūlymu.
„Daug pinigų už tokią galimybę nestatyčiau“, – neslėpė B. Vanagas.
Norinčių važiuoti – eilė
Kaip ir kasmet, pasibaigus Dakaro raliui jo dalyviai sulaukia ne vienos užklausos iš startuoti lenktynėse svajojančių entuziastų.
Pernai į Dakarą veržėsi maratono patirties jau turintys Balys Bardauskas, Šarūnas Paliokas ir Mindaugas Slapšys, taip pat Vaidotas Žala. Įgyvendinti norus pavyksta nedaugeliui, bet susidomėjusių netrūksta ir dabar.
„Pernai tokiu metu jau buvo penki lenktynininkai, ketinę dalyvauti ralyje. Bet galiausiai liko tik du tie patys, – juokėsi B. Vanagas. – Dabar vėl girdžiu nemažai kalbų apie kitus arba dar kitus metus.“
„Truputį pavargau, nes kiekvienais metais tenka konsultuoti bent penkis žmones, norinčius važiuoti į Dakarą. Benediktas kažkada taip pat kreipėsi į mane, o kitus taip konsultuoju po trejus metus, kol jie pradingsta taip niekur ir neišvažiavę. Bet mes visada padėjome ir padėsime visiems norintiems pamėginti, nes kuo daugiau mūsų ten bus, tuo geriau Lietuvai“, – sakė A. Juknevičius.
Primename, kad šiemet prestižiniame ralyje startavo 161 motociklininkas, 45 keturračių vairuotojai, 137 automobilių ir 63 sunkvežimių ekipažai. Kone pusė dalyvių – 191 – finišo nepasiekė. Iki podiumo išsilaikė 79 motociklai, 18 keturračių, 68 automobiliai ir 50 sunkvežimių.
Dakaro ralio čempionais tapo motociklininkas iš Ispanijos Marcas Coma, keturratį vairuojantis lenkas Rafalas Sonikas, automobilių įskaitos čempionas Nasseras Al-Attiyah iš Kataro ir sunkvežimį pilotuojantis rusas Airatas Mardijevas.
36-ą kartą vykusio Dakaro ralio dalyviai iš viso nuvažiavo daugiau nei 9 tūkst. kilometrų. 13 etapų lenktynių trasa driekėsi per Argentiną, Boliviją ir Čilę.