Juokas juokais, tačiau nuotaikų rokiruotės, po sausio 11-ąją Beno patirtos traumos, kai sugedus vairo stiprintuvui, po smūgio į priekinius ratus, iš rankų išsprūdęs vairaratis kirto per riešą, buvo stulbinančios. Tąkart tik išlipęs iš „Toyota Hilux Overdrive“ sportininkas iš nevilties apspardė palapinės stovus. Po dar vienos nesėkmių dienos, kai jų automobilis strigo kopose, o atbulas važiuodamas vienas varžovų suknežino Beno visureigio nosį, atrodė, kad liūdniau „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ stovykloje būtų tik per ambicingų šiųmečių planų pakasynas.
Kaip po šių Dakaro antausių Benas sugebėjo nepalūžti yra mįslė, tačiau faktas 10-ajame etape pasiektas 15 geriausias rezultatas, o vėliau – šuolis į patį geriausių maratono pilotų olimpą, yra antgamtiškas.
Pats B. Vanagas šių dalykų nebuvo linkęs mistifikuoti. Jo teigimu, pirmiausia jaustis tiek komfortiškai, kiek tik įmanoma vairuojant sulaužytu riešu, leido tinkami nuskausminamieji.
„Pirmąją dieną po traumos išgėriau dvejopų tablečių. Jos numalšino skausmą, tačiau sukėlė alerginę reakciją, buvo sunku prakalbėti. Šiandien atsisakiau vienų vaistų, todėl ranką skauda stipriau, bet šiaip savijauta geresnė. Žodžiu – išmokau su ja gyventi. Greičio ruože nusiimu įtvarą ir palieku tik standų tvarstymą. Plaštakai tinstant jausmas būna labai „neskanus“. Pervažiavimuose iki GR ir po jo iki bivako, ranką laikau iškėlęs, todėl sutinimas šiek tiek atsileidžia“, – pasakojo B. Vanagas.
Dar vienas esminis dalykas, kurį po itin sėkmingo etapo pripažino Benas – pinigai.
„Dakaras važiuojant lyderių tempu atrodo visiškai kitaip, nei judant trečiajame ar ketvirtajame dešimtuke. Norint važiuoti tokiu greičiu, kokiu judėjome 11-ajame greičio ruože, reikia vadovautis kitokiais principais. T. y. privalai tiksliai žinoti ko nori ir būti pasirengęs susimokėti už galimybę lėkti didžiausiu įmanomu tempu – turėti techniką, leidžiančią tą greitį pasiekti ir specialistus, kurie kiekvienos dienos startui paruošia automobilį iki tokios kondicijos, kokia buvo maratono išvakarėse. Tam reikia turėti atitinkamą biudžetą. Mane „kala“ už tai, kad sugebėjau tokį biudžetą surinkti, tačiau aš tiesiog padariau viską, kad galėčiau naudoti tinkamus įrankius, turėčiau gerą komandą ir reikiamą atsarginių detalių kiekį. Jei to nebūtų pavykę padaryti, galėčiau būti tik statistinis Dakaro dalyvis. To jau esu ragavęs. Man Dakaras nėra nuotykis, avantiūra ar pramoga – tai tiesiog rimtas darbas“, – atviravo B. Vanagas.
Primename, kad 36-ą kartą vykstančio Dakaro ralio dalyviai iš viso turės nuvažiuoti per 9 tūkst. kilometrų. 13 etapų lenktynių trasa driekiasi per Argentiną, Boliviją ir Čilę, o finišas numatytas sausio 17 d. Buenos Airėse (Argentina).
Šiemet prestižiniame ralyje startavo 161 motociklininkas, 45 keturračių vairuotojai, 137 automobilių ir 63 sunkvežimių ekipažai.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!