Užsiteršė purvu
B. Vanagas į gimtąjį Vilnių iš Pietų Amerikos grįžo anksčiau nei tikėjosi.
Išankstiniai planai sudužo trečiame Dakaro ralio etape, kuris 39-erių lietuviui virto lenktynių pabaiga.
„Turint galvoje, kokio tai dydžio projektas, kiek darbo investuota, kokie žmonių lūkesčiai, nefinišuoti Dakaro ralyje tikrai nėra skanu. Bet per 20 metų, praleistų automobilių sporte, esu nebaigęs daug svarbių lenktynių. Žinau tą jausmą, žinoma, apmaudo vis tiek lieka. Pagrindinis mūsų tikslas dabar – išsiaiškinti, kodėl tai nutiko“, – teigė B. Vanagas.
Jo ir šturmano iš Lenkijos Sebastiano Rozwadowskio ekipažą pakirto netipiškas gedimas.
„Danga buvo labai klampi, pajutau, kad važiuojant įjungus aukštesnius bėgius sankaba pradeda prasisukinėti. Bandžiau važiuoti žemesniais bėgiais, bet paskui ir tai nebegelbėjo, sankaba visiškai „dingo“, – lemtingą sustojimą nuvažiavus vos 30 kilometrų nuo trečio greičio ruožo starto nupasakojo pilotas.
Koks kaprizas kainavo lenktynes, B. Vanagas vis dar negali pasakyti.
Jis tik kategoriškai atmeta galimybę, kad sankabą „sudegė“ dėl paties vairuotojo kaltės. Penktame Dakaro ralyje per karjerą dalyvavęs lenktynininkas spėja, jog agregatas neatlaikė purvo, patekusio į sankabą per ventiliacijos angas.
„Šiaip sau daiktai nesugenda, bet atsakymo kol kas neturime. Tai galėjo būti prieš tai buvusių dviejų etapų pasekmė. Ypač antrame greičio ruože buvo labai daug purvo. Gali būti, kad jo pateko į sankabą, dėl to ši pradėjo buksuoti. Ji perkaito ir buvo pažeista taip stipriai, kad net smagračio – didelio metalo gabalo – susikraipymai matomi plika akimi“, – dėstė B. Vanagas.
Brokas arba žmogiškoji klaida
Lenktynininkas regi du galimus reto gedimo paaiškinimus. Pirmasis – 1,5 tūkst. eurų kainuojanti sankaba buvo pažeista dėl gamintojo broko.
Lietuvio automobilyje buvo sumontuota detalė, kurią pagamino Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „AP Racing“ kompanija.
Šios bendrovės specializacija yra būtent sportininių automobilių sankabos ir stabdžių sistemos. „AP Racing“ detales į savo automobilius montuoja nemaža Dakaro ralio peletono dalis. Vėlesniuose etapuose Bolivijoje ir Argentinoje lenktyninkams maudytis purve teko dar daugiau, bet kristi kaip lapai dėl sankabos gedimų jie nepradėjo.
„Siųsime užklausą, galbūt kažkuri sudėtinė sankabos dalis buvo brokuota“, – svarstė B. Vanagas.
Net jei paaiškėtų, kad dėl gedimo atsakomybė tenka nekokybišką produktą pateikusiems gamintojams, veltis su jais į konfliktą lietuvis nėra linkęs.
„Automobilių sporte nėra garantijų, bet yra reputacija. „AP Racing“ – viena didžiausių gamintojų pasaulyje. O mes – ne gamyklinė komanda, negalime sau leisti kalbėti pakeltu tonu. Vienas skruzdėliukas didžiuliam Shrekui tikrai nieko nepadarys. Dėl 1,5 tūkst. eurų neketiname ginčytis, nes tai į Dakaro ralį vis tiek mūsų nesugrąžins“, – samprotavo B. Vanagas.
Kitas variantas – žmogiškoji klaida surenkant detales. Piloto teigimu, sankabą į visureigį sumontavo ne jo paties komandos mechanikai, o sportinių automobilių paruošimu užsiimanti belgų kompanija „Overdrive“. Ir iki starto Dakaro ralyje mintis patikrinti ar iš naujo perrinkti šį automobilio mazgą B. Vanagui į galvą nešovė.
„Buvau išsiuntęs savo kolektyvą į Belgiją pasižiūrėti, kaip „Overdrive“ surenka automobilį. Truputį gaila, nes, jiems atvykus, sankaba jau buvo sumontuota.
Su „Overdrive“ gyvenime yra buvę visokiausių nutikimų, bet visada surasdavome bendrą kalbą. Galėjo jie kažkokią klaidą padaryti, bet dabar apie tai kalbėti dar sunku“, – nesiryžo spręsti vilnietis.
Debiutiniame ralyje būtų pasielgęs kitaip
Penktą kartą šturmuoti Dakarą jis bandė pasikinkęs naują automobilį. Pernai B. Vanagas kelerius metus jam tarnavusią „Toyota“ pardavė kinams, o pats įsigijo to paties modelio, bet naujesnės modifikacijos visureigį, kainuojantį apie 0,5 mln. eurų.
Nepaisant nepavykusio žygio Pietų Amerikoje, tarp greičiausių 15-os Dakaro ralio ekipažų vylęsis patekti B. Vanagas tvirtina, kad investicija pasiteisino.
„Sprendžiant pagal pasirodymą pirmuose greičio ruože, mūsų kalbos apie 15-uką buvo visiškai pagrįstos. Šis automobilis – greitesnis. Sankabos problema buvo visiškai iš kitos operos“, – teigė lenktynininkas.
Kita vertus, jį sulaikęs gedimas – ne vienintelė kontroversija, kilusi trečiame Dakaro ralio etape.
Sugaišę 12 valandų, B. Vanagas ir S. Rozwadowskis sugebėjo savomis rankomis sumontuoti naują sankabą, kurią ekipažui paliko pro šalį važiavęs „Toyota“ techninės pagalbos sunkvežimis.
Per tą laiką sutemo, be to, prašniokštė liūtis, dėl kurios patvino trasą kertantys upeliai.
B. Vanago teigimu, ekipažas nebematė galimybių per naktį įveikti likusį maršrutą, todėl į finišą pajudėjo bendro naudojimo keliais.
„Mes buvome paskutiniai, likę trasoje – net evakuacijos automobilis pro mus pravažiavo, pasirašėme dokumentus, kad atsisakome jų pagalbos ir prisiimame atsakomybę už savo saugumą. Neturėjome net teorinio šanso naktį, patvinus upėms įveikti devynis dešimtadalius trasos. Nenuleidome rankų per anksti, ambicijų mums netrūko. Tiesiog suvokėme, kad nebeturime šansų išsilaikyti lenktynėse“, – tikino lenktynininkas.
Tačiau nuvažiuoti visą distanciją organizatorių pažymėtu maršrutu galbūt nebuvo būtina – dabar tik tariamąja nuosaka belieka svarstyti, kokį sprendimą būtų priėmę ralio teisėjai, jei ekipažas būtų aplenkęs nepravažiuojamas vietas, bet grįžęs į trasą „surinkti“ bent dalies kontrolės punktų.
Už praleistus kontrolės punktus, žyminčius trasą, lenktynių taisyklės numato įvairias nuobaudas, kurių griežčiausia – diskvalifikacija. Vis dėlto iš numatyto maršruto iškrypę lenktynininkai praeityje ne kartą yra atsipirkę ir kelių valandų baudomis.
Tiesa, bet kokiu atveju B. Vanagui būtų tekę mygti akceleratorių kovojant su laikrodžiu, kadangi nelemto trečio etapo finišą net ir važiuodamas bendro naudojimo keliais jis teigė pasiekęs likus vos valandai iki nustatyto maksimalaus laiko limito pabaigos.
„Bandyti kaip nors atvažiuoti ir prašyti teisėjų, kad pasigailėtų... Nemanau, kad tai mums. Man už nugaros – keturi finišai Dakaro raliuose. Čia mes vėl grįžome tam, kad atliktume darbą. Jeigu neišeina, pasitraukiame“, – kartojo pilotas.
Vis dėlto sportininkas prisipažino, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs ir į faktą, jog praradus marias laiko greičio ruože toliau konkuruoti dėl aukštų vietų bendrojoje įskaitoje nebebūtų galėjęs.
„Visų pirma, taip nutarėme, nes nematėme galimybių laiku atsirasti finiše, kad galėtume tęsti varžybas. Antra, dėl sugaišto laiko nebebuvo prasmės rizikuoti savo gyvybėmis ir technika. Jeigu į tokią situaciją būčiau patekęs savo pirmo Dakaro ralio metu, manau, būtume bandę bet kokias išeitis. Bet dabar jau esame tarp greičiausių Dakaro lenktynininkų ir į situaciją žiūrime visai kitomis akimis. Šįkart atvažiavome ne tam, kad tiesiog finišuotume. Atvažiavome siekti pozicijų, o tas gedimas nubraukė bet kokias viltis tai padaryti“, – kalbėjo B. Vanagas.
Naujas etapas
Ketvirtadienį lenktynininkas dar nepanoro nubraukti klaustuko nuo tolesnio savo dalyvavimo Dakaro raliuose.
Nors jo technika iš Pietų Amerikos bus plukdoma ne atgal į Lietuvą, o tiesiai į Rusiją, kur vasario pabaigoje laukia Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) rengiamo pasaulio ralio maratonų čempionato startas.
Lietuvis ketina varžytis mažiausiai keturiuose šių pirmenybių etapuose, taigi, iš ralio maratonų trasų niekur nesitrauks. Tad kodėl artimiausioje ateityje jis turėtų spjauti į didžiausią prestižą turinčias šio tipo lenktynes – Dakaro ralį?
„Aš neatmetu galimybės, kad kitais metais važiuosiu Dakare. Bet to mūsų komanda dar nėra nusprendusi. Penkeri metai – gana ilgas laiko tarpas. Negaliu pasakyti, kad Dakaras man atsibodo – turiu su juo nesuvestų sąskaitų. Tiesa ir tai, kad Dakaras – žinomiausias ralio maratonas planetoje.
Kita vertus, pasaulio čempionatas – aukščiausio rango oficiali varžybų serija, organizuojama ne privačių rengėjų, kaip Dakaro ralis, o FIA. Net ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, skirstydamas valstybės finansavimą, turės įvertinti mūsų rezultatus čempionate, nes tai – oficialios pasaulio pirmenybės. Tikiu, kad jose su komanda išeisime į gerokai platesnius vandenis“, – aiškino B. Vanagas.
Kumščius laiko už ispaną
Išplėsti lietuvis norėtų ir pačią komandą, po savo sparnu priimdamas daugiau ekipažų.
Tokią idėją B. Vanagui perša masto ekonomijos logika: techninio aptarnavimo kaina dabar krenta ant jo vieno pečių, o pasidalinti kaštus keliems lenktynininkams būtų efektyviau.
„Šiuo metu vyksta derybos su keletu ekipažų iš Rytų, taip pat su vienu Pietų Amerikos lenktynininku. Kuo tai baigsis, sunku pasakyti“, – teigė pilotas ir faktinis „General Financing team Pitlane“ vadovas, siūlantis vienyti jėgas to paties modelio visureigių vairuotojams.
„Toyota Hilux Overdrive“ automobiliu – tik senesnės modifikacijos – Dakaro ralį tęsia ir kitas lietuvis Antanas Juknevičius.
Todėl DELFI skaitytojai smalsavo, ar B. Vanagas įsivaizduoja save vienoje komandoje su tautiečiu.
„Jeigu nėra ideologinių sporto sampratos skirtumų, vienoje komandoje galiu būti su bet kuo. Su Antanu mūsų požiūriai gal šiek tiek ir skiriasi, bet tai nereiškia, kad kažkuris iš jų yra negeras. Jeigu Antanas norėtų prisijungti prie mūsų komandos, nematyčiau tame bėdos“, – diplomatiškai atsakė lenktynininkas.
Jam iki šiol tebepriklauso aukščiausias lietuvių pasiekimas Dakaro ralio istorijoje – 2015 metais bendroje įskaitoje užimta 24 vieta.
„Šiemet rezultatas galėjo būti pagerintas, ir labai stipriai“, – įsitikinęs B. Vanagas.
Bet ar lietuviško rekordo autorystę perimti gali A. Juknevičius, bendroje įskaitoje šiuo metu užimantis 25 poziciją?
„Manau, teorinė galimybė yra. Jeigu klausite, ar aš verksiu taip nutikus, atsakau: ne. Turiu ambicijų, bet jos nėra susijusios su garsiu rėkimu. Jeigu tau priklauso kažkoks rekordas, natūralu, kad kažkada jis bus pagerintas. Tame nėra nieko blogo“, – dėstė B. Vanagas.
Pergalę šių metų Dakaro ralyje jis prognozuoja lenktynių veteranui iš Prancūzijos Stephane'ui Peterhanseliui, o pats labiausiai nudžiugtų, jei nugalėtoju taptų kol kas greičiausias iš „Toyota“ techniką vairuojančių sportininkų – ispanas Nani Roma.