Bet kuriame sporte dalyviai kovoja dėl varžybų pagrindinio prizo, bet taip pat yra skirstomi į mažesnes grupes ar klases ir šiuo atveju Dakaras nė kiek neišskirtinis. Visa automobilių „gvardija“ iš esmės yra išskirstoma į tris klases: T.1, T.2 ir T.3.
Du iš lietuvių ekipažų varžysis T.1 klasėje – Antanas Juknevičius ir Benediktas Vanagas. Iš karto aišku, jog jų konkurentai – stipriausi, kokie tik gali būti: tai „Peugeot“ sukurti ir „Red Bull“ varomi šio ralio favoritai su Stephane'u Peterhanseliu, Carlosu Sainzu, Cyriliu Despres ir be abejo – Sebastienu Loebu, tai „Toyota“ palaikymą turinčių „Gazoo“, bei „Overdrive“ atstovai Nasseras Al Attiyah, Ginielis De Villieras bei Nani Roma, tai „Mini“ pilotai Mikko Hirvonenas bei Yazzedas Al Rajhi. Lietuviai sau pasirinko rimčiausius konkurentus ir žais žaidime, kur galima išlošti daugiausiai.
Kokie jų šansai pakovoti su lyderiais? Net ir labai optimistiškai žvelgiant – gana maži, tačiau, tokioms komandoms, kaip mūsų vyrai, yra vedama atskira – „privačių komandų“ įskaita, kurią 2015-aisiais B. Vanagas jau laimėjo. Čia palyginamos jėgos tų, už kurių nugarų „nestovi“ automobilių gamyklos bei žinomiausi pasaulio prekių ženklai.
Brito šturmano sėdynė rezervuota Andy Schulzui – jis 2001 ir 2003 metai jau laimėjo Dakaro ralį kartu su Juta Kleinschmitd ir Hiroshiu Masuoka. Šis tandemas nusiteikęs neužleisti savo pozicijų dešimtuke, o susiklosčius sėkmingoms aplinkybėms, gali pateikti labai daug staigmenų, tad tiek Benediktui, tiek Antanui norint įrodyti, jog jie yra stipriausi tarp privačių komandų, tikrai teks verstis per galvą.
Dakaro ralis, būdamas itin socialiai atsakingas, kasmet susimoka taršos mokesčius už visą varžybų metu į orą išleidžiamą anglies dioksidą bei kitas nuodingas dujas, tad natūralu, jog organizatoriai skatina alternatyvių, ekologiškų energijos šaltinių vartojimą – tam įsteigta alternatyvios energijos taurė. Čia kasmet galima rasti gamtinėmis dujomis, elektra ar būtent biodyzelinu varomų automobilių.
Jų nėra daug, toli gražu ne visi pasiekia finišą, tad sėkmingai finišavus V. Žalos ir S. Jurgelėno ekipažui galima tikėtis, jog jie pateks tarp geriausiųjų šioje taurėje ir į Lietuvą parveš dar nematytą trofėjų – tikrą Dakaro beduiną.
Jau sausio antrąją visi trys lietuvių ekipažai stos į startą pirmajam, gana trumpam greičio ruožui ir taip pradės savo alinančią kelionę. Žvelgdama į juos ir jų konkurentus, Lietuva gali tikėtis savo sūnus matyti dvidešimtuke, gali tikėtis tapti „greičiausio ekologiško ekipažo“ tėvyne ir be abejo – tikėtis, jog vyrai sveiki ir laimingi grįš namo.