„Petrus Racing Team“ komanda nusprendė, kad šie pasakojimai verti ir platesnės auditorijos dėmesio bei pateikė šturmano pirmadienio dienoraščio pasakojimą.
„Dieną pradėjome tarsi su nauju automobiliu. Vyrukai atgaivino „Optimus MD“ bolidą po visų sekmadienio problemų, įdiegė naują programinę įrangą, sutvarkė vandens pompos nusimušinėjimą.
Pats (8-asis) greičio ruožas buvo be rimtesnių įvykių. Pradžioje – 100 proc. smėlis su 1 ir 2 lygio kopomis, kai kurias įveikti buvo tikrai labai sunku.
Vienos tokios viršūnėje buvome įstrigę, tad vėl prisėmiau batus smėlio. Toliau buvo 170 km pervažiavimas (nuotrauka būtent iš šio pervažiavimo, kur Jose vienu metu ir snaudė, ir sakydavo Gintui, kur sukti), o pabaigoje laukė daug sunkesnė greičio ruožo dalis, ypač sudėtinga navigatoriui.
Visgi, pasiekėme bivaką dar dienos šviesoje, nes paskutiniame pervažiavime spaudžiau pedalą iki dugno ir greičio ribotuvas nuolat įspėjamai pypsėjo (jis pypsi jau nuo 115 km/val., o maksimalus leistinas greitis – 120 km/val.).
Pasiekus bivaką mano svajonė buvo malonus karštas dušas, nes sekmadienį po visų nuotykių nusprendžiau nesimaudyti. Poilsis ir miegas čia yra daug svarbesni už higieną. Kai pasiekiau dušus, prasilenkiau su italų pilotu, išeinančiu iš vienos kabinos ir besiskundžiančiu: „Mokame tūkstančių eurų dalyvių mokesčius, kad atvykę čia maudytumėmės šaltame duše!“.
Porca miseria! (portugališkas keiksmas – nelaiminga kiaulė!).
Vietoje malonaus, ilgo, atpalaiduojančio dušo gavau trumpas maudynes lediniame vandenyje, o esame 1 km aukštyje ir tikrai šalta. Vėliau sužinojau, kad prieš porą dienų Mario Franco šturmanas Dani, atėjęs į dušą, tiesiog nerado vandens.
Bet komiškiausia dienos situacija įvyko per šturmanų susirinkimą, kai varžybų direktorius Davidas Castera turėjo nutilti, nes pro šalį riaumodamas pravažiavo Audi bolidas, kraunantis savo baterijas.
Garsas buvo kurtinantis, Casteros balso nesigirdėjo net per kolonėles. Audi pravažiavus Davidas nusišypsojęs pakomentavo: „Tai elektrinis automobilis...“. Visi prapliupo kvatoti, nesijuokė vienintelis šalia manęs stovėjęs Peterhanselio šturmanas Eduardas Boulanger, kuris apsiribojo kreivu šyptelėjimu“.